Pikantiškas agrastų padažas
Soduose ir daržuose vyrauja savitos mados – apie tai jau esu pasakojęs. Todėl privalau paminėti dar vieną mados auką – agrastą. Tai visai nepelnytai pamiršta labai šauni uoga, kurią mano vaikystės laikais buvo galima rasti kiekviename sode. Tai dabar mes auginame šilauoges, remontantines avietes ar kelis derlius duodančias braškes. O štai kadaise daugumos uogų šaltinis
Naminis salotų užpilas
Artėja kalendorinis vidurvasaris, ir tai yra metas, kuomet daržas yra pats turtingiausias: jame pilna įvairiausių kvapnių ir traškių daržovių, kurios tokios skanios, kad jas galima valgyti beveik vienas. Taip pat reiškia, kad jų pilna turguose, parduotuvėse ir jos yra vietinės bei šviežios. Jų nebereikia vežti iš kitų šalių ir jos yra pigios. Pačios geriausios ir
Tartar padažas
Tartar arba dar kitaip – totoriškas – padažas yra gana jaunas, lyginant su kitais padažais, kulinarijos knygose imtas minėti vos 19a. Todėl visai neseniai išpopuliarėjo restoranų virtuvėse, o klasikinio recepto kaip jis privalo būti gaminamas nėra. Yra „tų tikrų“, bet visi jie skirtingi. Yra įvairiausių modifikacijų ir variacijų pradedant jogurtu ir baigiant kaparėliais; į šį
Bešamelio padažas
Bešamelio padažas, arba dar kulinarijos pasaulyje vadinamas baltuoju, yra vienas iš klasikinių, galima sakyti – fundamentaliųjų – padažų. Jis gana senas, jei tikėti istoriniais šaltiniais jis sukurtas XVIIIa. Ir jis yra klasikinės prancūzų virtuvės žvaigždė. O ir kaip gali būti kitaip, jeigu jis pagamintas iš pieno, sviesto ir miltų. Tik prancūzai gali sugalvoti tokį derinį
Yakisoba
Mėgstate ramenus, makaronus ruoštus wok’e ir panašius greito, bet labai gardaus rytietiško maisto patiekalus? Tuomet jums tikrai patiks ir Yakisoba. Mat Yakisoba, kilęs iš Japonijos, yra labai familiarus patiekalas, kuris gali būti savaitgalio šeimos pietūs, gali būti kaip garnyras pagrindiniam patiekalui, arba greiti pietūs kartoninėje dėžutėje, kuriuos suvalgote tiesiog gatvėje. Maža to – Yakisoba yra
Grybų padažas
Grybų padažas yra labai populiarus ir dažnai siūlomas įvairiose maitinimo įstaigose. Jis yra gana universalus, nesudėtingai pagaminamas, lietuviai mėgsta grybus ir grybų skonį, todėl šis nekaprizingas padažas yra toks dažnas. Kiek kita bėda, kad profesionaliai virtuvei skirti produktai yra taip ištobulinti, kad retas šefas varginasi gaminti grybų padažą iš pirminių produktų. O ir kam? Atplėšei
Stroganovietiško stiliaus padažas
Besikalbant su draugais ar bičiuliais apie maistą neretai paklausiu – kur semiesi įkvėpimo maisto gamybai? Ir nekukliai pasiteirauju – ar skaitai tai, ką rašau aš? Ir jei ne – kodėl? Ir štai tada gaunu įvairiausių komentarų, kurie padeda man tęsiant šio tinklaraiščio temas ar kuriant naujas. Vienas komentaras man itin giliai įstrigo ir privertė susimąstyti.
Obuolių padažas
Žvarbus rudeninis ruduo nubarstė nuo medžių paskutinius lapus. Tačiau ant obelų šakų liko kabėti vienas – kitas žieminis obuolys. Arba gali būti, kad atidarėte dėžę, kur saugote nuskintus obuolius žiemai ir pastebėjote, kad vieno – kito obuolio šonas ima pūti. Ką daryti su tokiai obuoliais? Visi obuolių, obuolių pyragų, blynelių su obuoliais ir visų kitų
Vinegretas
Vinegretas – tai dar vienas post-sovietinis kulinarinis barbarizmas, turintis mažai ką bendra su originaliu receptu ar jo ištakomis. Paėjusiame tūkstantmetyje gimę žmonės žino, kad „vinegretas“ tai tokia mišrainė, beveik kaip balta, tik daroma su virtais burokėliais ir raugintasi kopūstais (ir/arba agurkais) ir užmaišoma ne su majonezu, bet su aliejumi. Sovietmečiu tai buvo labai populiarus šaltas užkandis, mat visas