Minestrone – tai itališka sriuba, kuri gaminama iš sezoninių daržovių ir sultinio bei pomidorų ar pesto padažo, kartais papildant ją ryžiais arba makaronais. Toks yra minestrone apibrėžimas. Tačiau pati sriuba kur kas subtilesnė ir įvairiapusiškesnė, nei tiesiog apibūdinimas iš internetų. Pabandysiu jums šiek tiek apie ją papasakoti.

Pats pavadinimas minestrone yra sriubos simbolis. Mat minestra italų kalboje reiškia „sriuba”. Ši sriuba yra nacionalinė italų vertybė ir pasididžiavimas, nei kiek ne mažesnis nei pica ar pasta. Nuvykę į Italiją jos gausite visur ir ji visur bus skirtinga. Tai tartum pikantiškos salotos Lietuvoje. Ar pastebėjote tokį dalyką: pikantiškos salotos gaminamos tik iš 4 ingredientų (fermentinis sūris, virtas kiaušinis, česnakas, majonezas), tačiau jūs nerasite dviejų vienodo skonio pikantiškų salotų. Visose maitinimo įstaigose jos bus kardinaliai skirtingos. Taip ir su minestrone – ji visur bus vis kita, todėl būtų kvaila įrodinėti, kad štai ši yra ta tikroji, o štai ana tai net minestrone vardo neverta. Geriau to net nedarykite – atrodysite nerimtai.

Tačiau yra tam tikros taisyklės, kurių privaloma laikytis, jeigu norite sukurti gardų, guodžiantį patiekalą. Taip, minestrone yra labai senas patiekalas, namų virtuvės atributas ir ji yra guodžianti. Visais metų laikais. Todėl yra ir kelios jos gamybos paslaptys:

  • sultinys – jis yra svarbiausia šios sriubos dalis. Italai dažniausiai naudoja daržovių sultinį, tačiau neretai galimas ir skaidrus mėsiškas sultinys. Gal būt netgi toks, kuris ruošiamas verdant vytintą kiaulės kojos šmotą su kaulu, kartu naudojant prieskonius ir vyną. Aš ragavau šio sultinio. Jis – labai specifinis, ryškus, gal net kiek aitrokas. Negaliu pasakyti, kad man jis labai patiko, bet kad jis yra specifinis, unikalus ir paliekantis įspūdį – tai tiesa.
  • daržovės – italai naudoja tik tas daržoves, kurių galima tuo metų laiku nusipirkti turguje. Todėl minestronė vasaros pradžioje gali labai skirtis nuo to, kuri verdama rudens pradžioje.
  • daržoves privaloma apkepti lėtai (pabrėžiu, nes tai svarbu) – taip bus sukuriama specifinė tekstūra ir aromatas, kuris yra sudėtinė geros minestronė dalis. Ir kas be ko – kepimui naudokite patį geriausią turimą alyvuogių aliejų. Jo nereikia daug, vos kelių šlakelių, tačiau jis turi būti geriausias.

Gamybos eiga paprasta: pjaustom, dalį daržovių apkepam – patroškinam, verdam, valgom. Kaip išsivirti minestrone dabar?

Susmulkinam raudonojo svogūno galvą, dvi skilteles česnako ir beriam į puodą su keliais šlakeliais alyvuogių aliejaus. Apkepam ant vidutinės ugnies, kol svogūnas taps skaidrus. Beriame mažais kubeliais smulkintas dvi – tris morkytes, du smulkintus saliero stiebus, lauro lapą ar du, švelniai pamaišydami apkepame penkias – dešimt minučių. Jei norite – galite kartu suberti ir kelias kubeliais smulkintas bulves.

Dabar beriame 3-4 smulkiai kapotus pomidorus arba skardinę konservuotų smulkintų pomidorų, pilame sultinį, lygiai tiek, kad apsemtų daržoves ir lėtai verdame. Jeigu norite sriuboje ryžių – pats metas berti ir juos. Nedaug, nedidelės saujos užteks. Galima berti pupas ar pupeles, tačiau jas reikėjo iš vakaro užmerkti šaltame vandenyje.

Dabar galima dėti greičiau išverdančias daržoves: susmulkinti jauną cukiniją, žiedinį kopūstą arba baklažaną. Jei turite – kartu susmulkinkite saldųjį pipirą. Suberkite į puodą, papildykite sultiniu iki daržovių viršaus. Galima suberti gliaudytus šviežius žaliuosius žirnelius. Bus net geriau, negu versija su pupelėmis. Berkite saują ar dvi. Galime suberti žiedinių kopūstų smulkintų žiedynų. Naudokite tai, ką gavote šviežia tuo metu. Jei trūksta – papildykite puodą sultiniu, kad tik apsemtų daržoves. Dabar pasūdykite, užberkite juodųjų pipirų  – visai nedaug, nedidelį žiupsnelį. Paragaukite, ar netrūksta druskos. Jeigu nedėjote ryžių, bet norėjote naudoti makaronus –  dabar pats laikas juos sudėti. Tiks didelės kriauklės formos makaronai, arba jei neturite šių – tiks ir penne. Dar užbarstome kapotu baziliku ir uždengiame dangčiu. Viskas – beliko lėtai pavirti ant mažos ugnies ir nukelti puodą nuo ugnies.

Kaip ir minėjau – sriuba gali būti visokia. Improvizuokite, dėkite savo mėgiamas daržoves, nenaudokite tų, kurių nemėgstate ir nedėkite vien todėl, kad radote jas viename ar kitame pavyzdiniame recepte.

Sriuba privalo būti tiršta, sodri, išraiškingo aromato ir skonio. Pateikite ją ne lėkštėse, kaip esate įpratę, bet dubenėliuose. Apibarstykite kapotais svogūnų laiškais ir užtarkuokite gero parmezano stiliaus sūrio. Pasiūlykite gabalėlį šviežios, dar traškios itališkos duonos. Ir mėgaukitės. Minestrone – tai ne tik valgis. Tai ir vaistas nuo prastos nuotaikos ir paguoda liūdną dieną ir tiesiog proga dar kartą sukviesti visą šeimą prie stalo.