Dažniausiai ant žarijų lietuviai kepa mėsą – įvairiausiais būdais ir formomis. Žuvis kepama kur kas rečiau. Ir ne todėl, kad nebūtų iš ko rinktis, greičiau dėl nemokėjimo paruošti ir iškepti žuvį taip, kad ji būtų išties skani. O tai gana paprasta. Ir laiko užima mažiau, nei mėsos paruošimas. Na, gal išskyrus steikus, kurių ruošti praktiškai nereikia. Šiame įraše aš papasakosiu kaip iškepti upėtakį ant žarijų dviem skirtingais būdais, o jūs išsirinkite tą, kuris jums patiks.
Visų pirma reikia žuvies – išties šviežios, tik tokia bus gardi. Kaip išsirinkti šviežią man ilgą laiką buvo kebli užduotis, kol galiausiai išsirinkau tris kriterijus, nusakančius žuvies šviežumą. Žuvies akys turi būti skaidrios, žiaunos ryškios o pati žuvis turi kvepėti jūra. Jeigu yra trys šie požymiai žuvis tikrai yra šviežia. Jeigu akys tapo matinės, neteko blizgesio, jeigu žiaunos papilkėjo ir jų spalva atrodo pablukusi, jeigu žuvis turi ryškų kvapą ir jis yra nemalonus – dėkite tokią žuvį į šoną. Ji jau netinkama maisto gamybai. Taigi, nusipirkite vieną didelį upėtakį – aš perku jau išskrostą ir išvalytą, kurio svoris su galva būna iki kilogramo. Tokios žuvies užteks sočiai pavalgyti dviem suaugusiems žmonėms. Kodėl upėtakis? Jis yra lašišinių šeimos atstovas, turi savyje daug žuvies taukų, yra gardus, nesausas ir jį lengva paruošti. Štai kepant menkę ją galima labai greitai perkepti, ji taps sausa ir neskani. Tinkamai iškepti menkę ant žarijų reikia patirties ir įgūdžių, o štai upėtakis atlaidesnis gaminimo klaidoms.
Prie žuvies dar reikės vienos citrinos, šluotelės petražolių ir krapų. Žuvį nuplaukite šaltu vandeniu ir nusausinkite, pasūdykite iš visų pusių ir palikite vėsiai porai valandų. Prieš pradedant kepti atpjaukite pusę citrinos ir supjaustykite griežinėliais. Likusią pusę palikite jau iškeptos žuvies apšlakstymui. Griežinėlius sudėkite vieną šalia kito į žuvies pilvo ertmę. Ten pat išilgai sudėkite petražolių ir krapų šakeles. Va ir viskas – žuvis paruošta kepimui.
Toliau turite pasirinkti kuriuo būdu kepsite. Galima kepti ant grotelių, galima kepti ant kietmedžio lentelės. Kepant ant grotelių žuvį reiks dažnai vartyti, kepant ant lentelės ji bus apverčiama tik vieną kartą. Ir lentelės dėka bus ne tik iškepta, bet ir šiek tiek parūkyta. Kepant žuvį ant lentelės ją dar reikia perrišti kulinarine virvele, kad neiškristų sudėti žolynai.
Kai žarijos jau nustojo aktyviai degti ir rusendamos pasidengė plonu pelenų sluoksniu jos jau tinkamos žuvies kepimui. Žuvis ne steikas, čia nereikia ultra aukštos temperatūros. Šiek tiek palaukite ir lepimas bus tolygesnis, o rezultatas geresnis.
Kepant žuvį ant grotelių tiesiog padėkite ją ant kepimo grotelių, uždenkite viršutinę grotelių dalį, bet neužspauskite prilaikančio žiedo. Grotelės yra tik prilaikymui vartant – kai versite žuvį švelniai apspauskite žuvį grotelėmis lygiai tiek, kad ji neiškristų verčiama, apverskite groteles su visa žuvimi ir tuoj pat paleiskite suspaudimą. Taip žuvis keps, bet grotelės neprilips prie žuvies, jos neperspaus, o nuimant iškepusią žuvį jos nesuplėšys, kaip tai būna, kai grotelės kepimo metu prilimpa. Kepkite žuvį dažnai vartydami – kas 30 sekundžių. Padėjot, atleidot, duokit šiek tiek pakepti ir po pusės minutės greitai žuvį apverskite. Taip vartydami gausit pseudo – rotissery efektą, kai kepama žuvis tolygiai gaus karščio ir visų pusių, bet nepradės skrusti. Kepkite apie 10 minučių, ir patikrinkite – žuvis jau turėtų būti iškepusi. Praverkite pilvą šakute ir patikrinkite: jeigu mėsa ima byrėti ir lengvai atsiskiria nuo kaulų ir odos, vadinasi jau iškepė.
Aš rinkausi kepimo ant medinės lentelės būdą. Šiuo atveju žuvis verčiama tik vieną kartą. Kepimo būdas toks: imate ploną kietmedžio lentelę (tiks ąžuolas, obelis, kriaušė ar bet kuris kitas maisto gamybai tinkamas naudoti kietmedis) ant jos dedate žuvį ir dedate ją virš žarijų. Lentelė įkaista ir savimi perduoda kaitrą žuviai, taip apsaugodama ją nuo tiesioginės žarijų kaitros. Praktiškai žuvis guna vienodą temperatūrą iš visų pusių. Be to, ilgainiui lentelė ima rūkti ir į kepimo pabaigą dar ir parūko žuvį, suteikdama malonaus dumo aromato. Kur gauti lentelę? Yra kas jomis prekiauja, paieškokite internete. Aš tiesiog nuėjau į malkinę, pasiėmiau sausą ąžuolinę pliauską ir su kirviu atskėliau centimetro storio skiedrą. Ant jos ir kepiau.
Kepama ant griliaus grotelių, taip kur kas patogiau. Be to, galima uždengti dangtį ir taip sulėtinti kepimą, uždaryti dūmą ir tolygiau paskirstyti karštį. Dedame lentelę su žuvimi, uždengiame dangtį ir paliekam kepti ~8min.
Praėjus šiam laikui atidengiame gaubtą, atsargiai apverčiame žuvį ir paliekame kepti atviru gaubtu. Taip ji apskrus iš abiejų pusių. Praėjus kepimui skirtam laikui tikriname – ar jau iškepusi. Mėsa turi būti lengvai byranti, bet ne sausa.
Iškepusią žuvį nuimame nuo kepimo lentelės, nukarpome kulinarinę virvelę, išmetame viduje esančias žoles – jos jau atliko savo darbą. Dabar galima nuimti odą, atskirti mėsą nuo kaulų, pašlakstyti citrinos sultimis ir ragauti. Rodos prirašiau daug, bet stengiausi perteikti visas detales. Faktiškai viskas yra labai paprasta ir neužtrunka ilgai.
Išmėginkite tokį žuvies paruošimo būdą – jis tikrai pavyks, jums patiks ir bent kartais turėsite kuo pakeisti pabodusius šašlykus ar dešreles.
