Pasakysiu atvirai: aš nemėgstu turgaus. Kartais žmonės nemėgsta ar bijo to, ko nėra pažinę, tačiau mano atveju yra priešingai – aš pernelyg gerai žinau turgus, kad jų nemėgčiau. Aš mačiau sovietmečio turgus ir kapitalizmo turgus, aš mačiau turgus Lietuvoje ir užsienyje, tiek į rytus, tiek į vakarus. Ir manau, kad besikeičiant epochoms ir tūkstantmečiams turgus yra blogiausia vieta apsipirkti.

Visų pirma todėl, kad turgus – tai nevaldoma minia, kuri grūdasi, lipa tau ant kojų, stumdo, nei kiek negerbia tavo asmeninės erdvės, o pavieniai minios atstovai dar ir gvelbiasi pasipelnyti tavo kišenių turiniu.

Visa ši nevaldoma minia neprognozuojamai slankioja atvirame turgaus plote ir paviljonuose po stogu. Jeigu turgaus plotas atviras, tuomet čia amžinai purvina. Kritulių metu čia šlapia ir telkšo murzinos balos, į kurias tave įstumia nevaldoma minia. sausuoju metu čia nuolat kyla dulkės ir vėjas nešioja šiukšles, kurios krenta ant prekių, išdėliotų atvirai ant nepridengtų prekystalių. Jeigu patalpos uždaros – tuomet čia nuolat kuo nors dvokia: ne pirmo šviežumo mėsa, prakaitu, švinktelėjusia žuvimi, pagiriomis ir rūgstančiais kopūstais. Šiltuoju metų laiku visą šią eklektiką papildo įkyriai besisukiojančios musės, kurias pardavėjai, jų net nebematydami, instinktyviai baido nuo maisto produktų, nervingai mosuodami plaštakomis. Beje, apie pardavėjus(as) – jie yra baisiai įkyrūs tipai purvinomis panagėmis ir nešvariomis prijuostėmis, į kuriuos net pažvelgti nedrąsu, mat susitikus tavo ir pardavėjo žvilgsniui jis tavęs nebepaliks ramybėje – kvies pas save, įkalbinės pirkti tai, ko tau nereikia, su nešvariu peiliu atpjaus gabaliuką ko nors, ir su tuo pačiu peiliu kiš link tavęs, kad būtinai paragautum.

Didžioji dauguma pardavėjų yra turguje tam, kad užsidirbtų ir tam jie išnaudoja visas gudrybes. Ypač – mulkindami naivius pirkėjus. Apsverti, apsukti, įpiršti tai, ko kiti nenupirko. Turguje vyksta tokia nuolatinė socialinė kova tarp pardavėjo ir pirkėjo – kuris kurį? Ir vargas tau, jei nesi toks įgudęs turgaus vilkas, koks yra jame dirbantis pardavėjas. ir dar turguose visada būna mažai išsilavinusių ir todėl garsiai rėkiančių, konfliktiškų asmenybių. Štai kodėl aš nemėgstu turgaus.

Dėl šių visų išvardintų priežasčių, išgirdęs apie naujai atidarytą turgų Ukmergės g., aš nepuoliau stačia galva žiūrėti kas gi ten nauja. Tačiau paskaičius ten buvusiųjų atsiliepimus man pasidarė smalsu. Tikrai taip, kaip jie sako? Smalsumas nugalėjo – nutariau apsilankyti.

Benedikto turgus nėra teritorija su prekystaliais – tai stilingas pastatas, kuris viduje yra erdvus, švarus ir su gerai  vėdinamu oru. Tai nuteikė daug žadančiai.

Benedikto turgus

Viduje šilta, žmonės nelipa tau ant galvos, o pardavėjai nepuola tavęs medžioti – tiesiog laukia, kuomet galės besišypsodami tau patarti ar tiesiog pabendrauti.

Benedikto turgus

Čia pardavėjai tiesiog bendrauja ir šypsosi.

Benedikto turgus

Bendroje atmosferoje čia ima šypsotis ir pirkėjai, niekur neskubėdami, pabendraudami su pardavėjais ir išsirinkdami norimą prekę.

Benedikto turgus

Plačiai žinoma, kad šopingas yra lengviausias būdas porai susipykti (po tapetų klijavimo). Čia ir apie tai pagalvota. Įėjus į turgų gudri moteris gali savo vyrą tiesiog nuvesti prie gėrimų sienos ir įpilti jam taurę norimojo.

Benedikto turgus

O jau tada ramiai vaikščioti po turgų – vyras sekios iš paskos su šypsena veide ir taure rankose.

Benedikto turgus

Jeigu vyrui pabos vaikščioti iš paskos – galite jį pasodinti antrame aukšte su dar viena taure ir burgeriu. Patikėkite, tai saugiau nei palikti vaiką darželyje – jis ne tik ramiai sėdės laukdamas jūsų, bet dar ir bus matomas beveik iš visur.

Benedikto turgus

Kad jau prakalbom apie maistą: čia jo daug ir skanaus. Ne tik maisto produktų, bet ir jau paruošto maisto valgyti. Maisto, kurį ramiai galima vietoje ir paprašyti išsinešimui, kad galėtumėte nudžiuginti praalkusius namiškius. Nepasakosiu kiek ir ko čia yra, neatimsiu atradimo džiaugsmo. Tik trumpai pasakysiu Graikijos ir Kretos gerbėjams: turguje yra kampelis, kur gamina geriausius gyros mieste.

Benedikto turgus

Paruošto maisto čia kiekvienas ras pagal savo skonį. Yra maisto mėsaėdžiams ir žaliavalgiams, čia kepami saldūs vafliai smaližiams ir spaudžiamos šviežios sultys sveikuoliams. Čia galima nieko nepirkti, o tiesiog atvažiuoti pasibūti, skaniai pavalgyti ir gerai praleisti laiką. Ir aš taip kalbu apie turgų. Stebuklas, ar ne?

Benedikto turgus

Kad jau prakalbom apie gėrimus, tai yra vieta, kur gėrimai sienomis lipa. Ir ne šiaip prekybcentrio popsas, o tokie, į kuriuos ir aš turėjau kur akis paganyti.

Benedikto turgus

Yra ką papasakoti ir apie maisto produktus, kuriais čia prekiaujama. pamenate ankstyvąsias Dž. Oliverio laidas, kuomet jis laidos pradžioje su motoroleriu važiuodavo pas savo mėsininką, žuvininką ar daržovių pardavėją pirkti maisto produktų, o jau vėliau gamindavo patiekalus? Kaip aš jam tuomet pavydėjau! Žiūrėdavau, dūsaudavau ir svajojau „kada pas mus taip bus?“.

Tai jau yra yra. Čia, Benedikto turguje, jūs galite turėti savo mėsininką, žuvininką, daržovių ar aliejaus pardavėją, kuris parinks ir pasiūlys jums tai, ko reikia tuo metu.

Benedikto turgus

Benedikto turgus

Benedikto turgus

Benedikto turgusBenedikto turgus

Kalbant nuoširdžiai – čia rasite visus reikiamus maisto produktus ir prieskonius. Jums nebereikės papildomai eiti į kitą prekybos centrą, nebent ieškote bakalėjos prekių – jų čia nėra. O maisto produktai visi, nuo duonos kasdieninės iki gurmaniškų užkandžių.

Benedikto turgus

Benedikto turgus

Benedikto turgus

Benedikto turgus

Kažkuriuo momentu net pagalvojau „čia kažkaip įtartinai viskas gerai ir teisinga. na negali taip būti turguje“. Ir išties – ilgai dairytis nereikėjo. Smulkių apgavysčių rasite ir čia.

Akacijų medus. Akacijų, Karlai! Aš noriu pažvelgti į akis tam bitininkui, kuris Lietuvoje turi tokias akacijų plantacijas, kad geba išsukti gryno akacijų medaus. Smulkūs niekšeliai.

Benedikto turgus

Iš pagyvenusių turgaus snobų esu girdėjęs argumentą, kad jeigu turguje yra austrių ir šampano, tuomet tai nėra turgus ir nėra ko jam gaišti laiką. Taigi, nuliūdinsiu – Benedikto turguje yra ir austrių ir šampano:

Benedikto turgus

Tačiau su apibūdinimu aš sutinku – turgus čia yra tik pavadinime, tačiau čia nėra nieko, kas man taip nepatinka „tradiciniame“ turguje. Įskaitant darbo laiką. Na paaiškinkit man, kodėl į turgų reikia keltis viduryje nakties, o vidurdienį jame tik kiemsargiai šiukšles šiurena – prekyba jau seniai baigta. Ar turgaus pardavėjai yra vampyrai ir bijo saulės šviesos? Protu nesuvokiama.

Čia tokios problemos nėra. Atvykite tada, kai jums patogu ir būsite maloniai priimti. Be poilsio dienų.

Benedikto turgus

O pabaigai – trumputis anekdotas: „Aš labai ilgai meldžiausi, kad dievas duotų man gerą vyrą. Dievas išgirdo mano maldas ir aš esu labai laiminga. O mano vyras nesimeldė, todėl gavo tai, ką dabar turi“.

Matyt dievas išgirdo ir mano maldas, jeigu sostinėje atsirado toks turgus. Aš nuoširdžiai linkiu Vilniui, kad tokie turgūs taptų standartu ir pavyzdžiu, o visi sovietiniai, musių nutupėti praėjusio tūkstantmečio reliktai, būtų sunaikinti kaip neatitinkantys šiuolaikinių reikalavimų ir higienos normų.

Nebekartosiu, kad Benedikto turgus yra gerai. Atvykite ir įsitikinkite tuo patys.

Benedikto turgus: Ukmergės g. 259A, Vilnius

FB: facebook.com/Benediktoturgus

www: benediktoturgus.lt

@-mail: jolita@benediktoturgus.lt