Soduose ir daržuose vyrauja savitos mados – apie tai jau esu pasakojęs. Todėl privalau paminėti dar vieną mados auką – agrastą. Tai visai nepelnytai pamiršta labai šauni uoga, kurią mano vaikystės laikais buvo galima rasti kiekviename sode. Tai dabar mes auginame šilauoges, remontantines avietes ar kelis derlius duodančias braškes. O štai kadaise daugumos uogų šaltinis buvo miškas – jame rinkome mėlynes, žemuoges, avietes. Soduose pagrindinės uogos buvo serbentai ir rankas badantys agrastai.

Nesakau, kad tai labai gardi uoga. Ji labiau įvairovei skirta. Dar ją tinka auginti sodybose – auga krūmas savarankiškai, žoles apipjovei ir uogas nusiskynei. Rudenį išgenėjai sausas ar senas šakas ir tiek tos priežiūros. O štai naudos agrastai turi daug. Apart to, kad jie turi nemažai rupios lastelienos, kuri yra puiki virškinamojo trakto šluota, jie turi organinių rūgščių, pektino ir seratonino. Dar agrastai padeda nuo kolito, avitaminozės ir vidurių užkietėjimo.

Kiek tame tiesos aš nežinau, nesu medikas. O kad ši uoga gali virsti įdomiu padažu, tą galiu pasakyti tvirtai.

Parenkat dubenėlį agrastų. Tiks ir sunokę ir nelabai. Nuskabote jiems barzdeles ir uodegėles.
Sumetate uogas į blenderį, kartu – vienos česnako galvos skilteles, nuluptas.
Dar reikia druskos šiek tiek, pagardui krapų ir petražolių šakelių. Proporcijas parinkite ragaudami, įmaišydami daugiau vieno ar kito priedo.

Viską sublenderiuojate iki vientisos, šviesios masės. Norint visai estetiško rezultato rekomenduoju dar petrinti per sietelį, tuomet padaže neliks sėklyčių. Man jos netrukdo, todėl su petrynimu nesivarginau. Gavosi kiek rūgštokas, gaivus ir ryškus padažas, kuris puikiai tiks prie riebių mėsos kepsnių. Aš jį laikau tiesiog indelyje šaldytuve.

Kitas receptas, kuris man pasirodė viliojantis – radau internetuose – tačiau jo dar nespėjau išbandyti. Pasidedu jį čia, kad būtų po ranka. Gal dar spėsiu išbandyti. O jei ne – turėsiu paruoštuką kitiems metams.

 

Padažui reikia: 

 

0,5 kg raudonųjų agrastų;
2 vidutinių raudonųjų svogūnų;
1 česnako skiltelės;
2 šaukštų aliejaus;
2 šaukštų vandens;
1 šaukštelio kumino sėklų;
0,5 šaukštelio maltos kalendros;
0,5 šaukštelio imbiero miltelių;
2 šaukštų citrinos sulčių;
2 šaukštų raudonojo vyno acto (visai tinka ir įprastas actas);
200 g cukraus;
nubraukto šaukštelio druskos;
žiupsnelio maltų čili pipirų.
Gamyba:
Agrastams nugnaibyti kotelius ir nupešioti barzdeles.
Svogūnus ir česnaką smulkiai sukapoti.
Kumino sėklas pakaitinti ir sugrūsti trintuvėje.
Puode sumaišyti aliejų su vandeniu ir užkaisti.
Suberti svogūnus, česnakus ir patroškinti maždaug penkias minutes.
Suberti kumino sėklas, kalendrą ir imbierą.
Maišant pakaitinti dar porą minučių, kad prieskoniai atskleistų savo aromatus.
Suberti agrastus, supilti citrinos sultis, actą ir cukrų.
Maišant virinti ant nedidelės kaitros apie 10 – 15 minučių, kol agrastai suminkštės ir ims bliukšti.
O tuomet, šiek tiek praaušinus viską sutrinti blenderiu ir pertrinti pro sietelį, kad neliktų sėklelių.
Pagardinti trupučiu maltais čili.
Dar kiek pakaitinus galima išpilstyti į indelius ir saugoti šaldytuve ypatingoms progoms.
Užmatyta pas Aušrą tinklaraištyje „Tarp vėjo gūsių„. Reiks išbandyti.
O štai „Su šaukštu aplink pasaulį“ siūlo kepti skumbrę su agrastų padažu. Tai dar labiau netikėtas receptas, kurio iki šiol nesu užtikęs jokiame klasikinės virtuvės vadovėlyje.
Kaip matote – agrastas tinkamas ne vien valgyti nusiskynus nuo krūmo. Tai unikali ir savita uoga, į ją nepanaši jokia kita.
Dabar pats agrastų sezonas, suskubkite – yra galimybė vėl prisiminti ir paragauti nepelnytai pamirštą uogą. Ir ką gali žinoti, gal pavasarį ir jūsų valdose atsiras vienas – kitas agrastų krūmelis?