Sveiko gyvenimo mados mane ima erzinti ir kartais net kelia depresiją. Išties, gražaus kūno kultas egzistavo visuomet, tačiau samprata kas yra gražus kūnas nuolat kito. Dabar vyrauja nuomonė, kad gražus kūnas yra toks, kuris yra saikingai patreniruotas (bet nėra raumenų kalnas), turi plokščią pilvuką, riestą užpakaliuką ir saikingai paryškintus raumenukus. Gražus kūnas pagal šiuolaikinę sampratą privalo būti lieknas, bet nekūdas, nes net ir anoreksiškai atrodančios manekenės nebėra gražu. Ko reikia tobulai gražiam kūnui pasiekti? Gyvenimo rutinoje sudaryti nedidelį kalorijų deficitą, kurio dėka savaitės eigoje svoris kris, bet leis be didelės graužaties pasitūsint kartą per savaitę neskaičiuojant kalorijų. Dar yra būtina sportuoti. Ne, ne šiaip aktyviai fiziškai gyventi, o sportuoti. Nes sportas degina kalorijas ir tai yra žiauriai gerai. Dabar net beveik nebeliko žmonių, kurie praktikuoja vieną ar kitą sporto šaką todėl, kad jiems labai patinka pats procesas. Ne, dabar madinga sportuoti tai, kas sudegina maksimalų kalorijų skaičių. Nes „kuo sveikiau maitiniesi ir kuo aktyviau sportuoji” tuo greičiau pasieksi menamai tobulo grožio kūną. Tiesa, greičiausiai nebūsi labai laimingas, nes užsiėmei tokia fizine veiklia, kokia reikia, bet ne tokia, kokia patinka, o pasiekus norimą svorį arba KMI vis tiek rasi prie ko prisikabinti žvelgdamas į veidrodį.

Greičiausiai jau galvojate kodėl aš taip pagiežingai rašau apie dabartines grožio madas. Sakytum – na jei kažkam taip norisi, tegul jie sau ir gyvena kaip nori. Taip, tiesa. Tik štai bėda, kad tokios sveiko gyvenimo mados įtakoja ir gastronomines madas, nepelnytai nuvertindami vienus ar kitus maisto produktus. Jau nekalbu apie tai, kad vieną dešimtmetį kuris nors maisto produktas įvardinamas kaip žalingas ir nerekomenduojamas, o jau kitą – kaip sveikas ir būtinai privalomas maisto racione. Tai štai dabar toks „blogasis” maisto produktas yra bulvė. Jau tokia kaloringa, tokia bloga, kad net tas faktas, jog bulvė yra daržovė. Bulvė labai blogai. O dar jeigu, neduok dieve, kepta ant riebalų tai apskritai total košmar. Na ir gerai, turėkitės sau savo nuomonę. O aš eisiu prieš visuotines madas. Šio įrašo tema – bulvių košė.

Bulvių košė košei nelygu. Esti bulvių košės, kurios sausos, sprangios ir neskanios. O būna košių, kurios tartum pačios burna slysta ir gomurį glosto. Norint išvirti gardžią bulvių košę reikia žinoti keletą paslapčių. Be to, bulvių košė dažniausiai yra pateikiama kaip garnyras, o aš noriu papasakoti apie bulvių košę, kuri yra pagrindinis patiekalas.

Pirmoji klaida, kurią daro bulvių košės gamintojai yra jos virimas. Bulves jie nulupa, nuplauna, stambesnes perpjauna per pusę, sudeda į puodą ir užpila šaltu vandeniu. Tada užkaičia, sulaukia kol užvirs, pasūdo ir verda, kol bulvės pasmeigtos šakute lengvai skyla pusiau. Tokias bulves nukošia ir trina košei. Žinote kiek tai užtrunka? O kas naudingo lieka bulvėse jas pravirus pusvalandį ar ilgiau? Galutinis rezultatas vis tiek bus košė, todėl nelabai svarbu kokia jo pradžia, svarbu – maksimaliai greita ir paprasta, kad bulvės kuo trumpiau būtų verdamos ir išsaugotų maksimalų vitaminų bei kitų naudingų medžiagų kiekį.

Imkite puodą, įpilkite 2 litrus vandens, berkite dosnų žiubsnį druskos ir užkaiskite – tegul užverda. Tuo metu nulupkite kokias 6 bulves, nuplaukite ir supjaustykite nedideliais kubeliais. Smulkiai pjaustytos bulvės išvirs greičiau ir bus maistingesnės. Dar šiam patiekalui reikės krapų, todėl dabar pats metas krapams nuo stiebelių nulaužyti plonąsias šakeles. Šakeles atidėkite į šoną, o štai stiebelius, kartu su bulvėmis, suberkite į puodą su jau užvirusiu vandeniu. Dar būtų šaunu, kad į puodą įmestumėte nedidelę nuluptą ir per pusę perpjautą svogūno galvutę bei vieną česnako skiltelę. Uždenkite, tegul verda. Virimas netruks ilgai – smulkiai supjaustytos bulvės išverda per 5 minutes. Pabandymui išimkite vieną bulvės gabalėlį ir padėję ant lentelės paspauskite šakute. Lengvai susitraiško? Vadinasi jau išvirė. Išimkite iš puodo krapų stiebelius, svogūną, česnaką ir nukoškite bulves, tam puikiai tiks kiaurasamtis. Nukoštas bulves gražinkite į puodą, o puodą – ant ugnies. Pakaitinkite 10-15 sekundžių, kad nuo bulvių nugaruotų vandens likutis. Tuo metu į puodą įmeskite du šaukštus sviesto ir leiskite jam tirpti bulvių karštyje. Dar šiuo metu reiktų turėti stiklinę pieno, geriausia – karšto (aš pieną pakaitinu mikrobangų krosnelėje prieš košiant bulves). Pieną užpilkite ant bulvių ir jau ištirpusio sviesto ir pradėkite grūsti bulves, tam net specialus įrankis sukurtas. Tik, vardan visų dievų, nenaudokite blenderio – jis vietoje bulvių košės pagamins gličius klijus. Iš kur žinau? Nes jau bandžiau – nekartokite mano klaidų. Panašus rezultatas gaunamas karštas bulves perleidus per mėsmalę.

Rankiniu bulvių grūstuvu smulkinkite bulves, maišykite viską, kad taptų vientisa, minkšta, beveik takia mase. Tokia, kurioje nėra gumulėlių ir pasėmus šaukštu bei šaukštą pavertus visas lėtai imtų slysti žemyn. Štai ji, tobula bulvių košės konsistencija. Naudojant košę kaip garnyrą aš į ją dar įberčiau dvi saujas Čederio sūrio ir permaišyčiau, kad suris ištirptų ir pasklistų košėje. Tinka ir kietasis sūris iš Italijos, suteikia košei papildomo pikantiško sūraus prieskonio. Sena patarlė byloja: sviestu košės nepagadinsi. Ši taisyklė galioja ir bulvių košei.

Štai turim gardžios bulvių košės bazę, į kurią galima įmaišyti pagardus. Jie ruošiami taip: didelėje keptuvėje įkaitinkite aliejų ir suberkite dvi dideles, smulkiais kubeliais supjaustytas svogūno galvas, maišykite ir tegul sukepa iki šviesiai auksinės – šviesiai rudos spalvos, karamelizuojasi. Tada į svogūnus galima suberti kelias saujas šviežių miško grybų, pjaustytų juostelėmis. Liko vakar keptos vištos ar kepsnio likučių? Supjaustykite mėsą smulkiais kubeliais ir meskite į keptuvę. Gardinkite druska, juodaisiais pipirais, čiobreliais, raudonėliu. Neturit mėsos, bet turite šaltai rūkytos šoninės? Puiku! Tuomet viską darykite atvirkščiai – šoninę supjaustykite plonomis juostelėmis ir berkite į karštą, sausą keptuvę. Kai šoninė išleis visus taukus ir sukeps į spirgučius tuomet berkite svogūnus ir karamelizuokite juos. Kai pagardai jau paruošti – keptuvės turinį su visais riebalais pilkite į košę ir išmaišykite, kad tolygiai pasklistų.

Štai tokią košę dėkite į lėkštę, apibarstykite smulkiai kapotomis krapų šakelėmis ir šalia garnyrui papjaustykite šviežiai apraugtų agurkėlių. Dabar, vasarą, derinyje su šviežiomis bulvėmis jie yra išties šaunūs. Ir dar labai rekomenduoju kartu pateikti dubenėlį riebaus rūgpienio, pabarstyto rupia druska. Jis pagirdys pavalgius, o druska atstatys mineralus, kuriuos išprakaitavote karštos dienos metu.

Atrodo baisiai kaloringa ir primityvu? Taip labai gali būti, kol neparagausite 😉 Tiesa, sveiko gyvenimo būdo ir madingai dailaus kūno kulto propaguotojams po tokių pietų teks numinti dviračiu bent 30km idant numarintų priekaištaujančią sąžinę. Tačiau manęs sąžinė negraužia – ji džiūgauja. Nes toks patiekalas yra nuostabus sezoninės virtuvės atstovas vasaros pabaigoje. Bent kartą per metus tiesiog privaloma pasimėgauti tokiu labai kaloringu, bet kartu labai gardžiu deriniu.

Jaučiatės negražūs ir nelaimingi, nežinote nuo ko pradėti? Nepradėkite nuo svarstyklių. Pabandykite pamilti save ir atraskite mėgiamos veiklos, kuri įtrauktų jus. Nustoję sau priekaištauti, pradėkte save mylėti ir paskendę mėgiamoje veikloje jūs tapsite kur kas laimingesni, nei numetę 10 ar 15 kilogramų bėgant tuos nelemtus kilometrus. Būkite laimingi!