Pakrypus pokalbiui link maisto temų dauguma mūsų kalba apie tai, kad norėtų valgyti skaniau ir sveikiau, o maistui išleisti mažiau. Tai labai natūralūs poreikiai, su aiškiomis priežastimis – pirmoji dalis labiau siejasi su gražaus kūno kulto ir antsvorio niekinimu, bei neretai dar iš paskos sekančiomis alergijomis ar tam tikrų maisto produktų netoleravimas. Tai labai suprantama ir žmogiška. Antrąją klausimo dalį pagrindžia apklausų rezultatai. Jeigu tikėti jais – per pastaruosius trejus metus lietuvių išlaidos maistui sudaro nuo 22% iki 31,5% gaunamų pajamų. Kitaip tariant lietuviai išleidžia nuo penktadalio iki beveik trečdalio uždirbamų pinigų! Tai išties nemažai…

Neveltui net ir dabartiniu ekonomikos klestėjimo metu žmonės aukoja savo laisvą laiką ir važiuoja į kaimynines šalis ieškodami pigesnių maisto produktų. Laiką, kurį jie galėtų praleisti su šeima, vaikais, aplankyti savo tėvus ar artimuosius jie praleidžia kelionėse. Tai išties liūdina.

Aš perku daug, perku dažnai, perku retai, išbandau įvairias rekomendacijas bei metodikas ir šiame įraše pasidalinsiu kai kuriais patarimais. Ne, tai nebus prekybos centrų ar lojalumo sistemų apžvalga, tai nebus siūlymas uždirbti daugiau (kas, beje irgi yra būdas – uždirbant daugiau išlaidos maistui procentaliai sudarys mažesnę pajamų dalį). Aš pasidalinsiu patarimais kaip šiek tiek pakeisti savo įpročius ir išleisti mažiau pinigų maisto produktams.

Taigi, norint išmokti sutaupyti reikia aiškiai žinoti kur dingsta pinigai? Tam reikia sekti visas išlaidas, jas užfiksuoti ir analizuoti. Štai ką aš pastebėjau iš savo išlaidų analizės maistui:

  • nemažai pinigų yra išleidžiama kavinėse ir restoranuose. Nekalbu apie planuotą pramogą, kai tiesiog išeiname papietauti ar pavakarieniauti mieste, ne. Aš kalbu apie rutininius dalykus, kurie dažniausiai telpa po terminu „dienos pietūs“. Jie nėra pigūs ir kasmet brangsta. Jie nėra sotūs, todėl po kelių valandų pasijuntate išalkę ir ieškote kokių nors užkandukų. Kuriuos irgi perkate. Netikite? Vieną mėnesį stropiai užsirašinėkite kiek pinigų išleidžiate tam, ką dedate į burną darbo valandomis – jūs nustebsite. Kaip tai pakeisti? Gaminkite maistą patys ir neškitės jį į darbą. Dabar tai išties populiaru daugumoje darboviečių ir tam darbdaviai netgi sukuria visas sąlygas. Išties verta: valgysite sveiką ir maistingą maistą, ne taip greit išalksite, neprisivalgysite tuščių kalorijų ir išleisite kur kas mažiau.
  • aptikau, kad perdirbtas maistas ar maisto produktai yra kur kas brangesni už pirminius produktus. Pavyzdžiui gabaliukas lašišos kainuoja n pinigų, tuo trapu gabaliukas sūdytos lašišos kainuoja n+x pinigų. Tuo tarpu pati druska ir ryšelis žalumynų tikrai tiek nekainuoja, kiek jau pasūdyta lašiša. Tas pats yra su salotomis: nusipirkti norimas daržoves ir pasigaminti padažą yr vos ne kartais pigiau, nei pirkti jau pagamintas salotas. Ir taip yra su visais perdirbtais produktais. Aš nesakau, kad dabar patys privalote kepti duoną, rūkyti žuvis ar vytinti kumpius. Bet jeigu mažiau pirksite jau paruoštų vartojimui prekių ir daugiau – pirminių produktų bei gaminsite patys, tuomet sutaupysite.
  • spontaniški pirkiniai. Ypač tuomet, kai ateinate į parduotuvę išalkę. Tada į pirkinių krepšelį keliauja viskas iš eilės – reikia jums to ar nereikia. Ir dažniausiai tai būna gardžiai atrodantys jau pagaminti patiekalai ar produktai, apie kuriuos kalbėjau. Tada išleidžiate krūvą pinigų ir dar vėliau (taip gali būti) metate nemažai lauk. Jūs išmetate savo uždirbtus pinigus jais net nepasinaudoję. Ar kada apie tai susimastėte?
  • perkant nežiūrima į kainą, todėl permokama. Tiksliau – žiūrima į kainą etiketėje, bet nežiūrima ar tai geriausias pasirinkimas ir kiek kainuoja alternatyva. Ar čia kaina už kilogramą ar už vienetą. Ir jei už vienetą – ar tikrai tinkamai pasirinkau? Čia nekalbant apie tai, kad tikslios vieno ar kito produkto kainos dažniausiai niekas nežino. Tie, kas žino toliau galite neskaityti – jūs mokate skaičiuoti savo pinigus. 🙂

Štai vos keli patarimai, kurie gali sutaupyti nemažą dalį pinigų, skiriamą maistui pirkti. Gal būti, kad jūs pradėsite raukytis: aš neturiu kada gaminti maisto ir man taip netinka, aš nenoriu apsigyventi virtuvėje ir tarnauti pilvo poreikiams tenkinti! Ir to nereikės. Ir čia aš jums padėsiu ir patarsiu. Bet reikės šiek tiek paplanuoti.

Norint valgyti sveikai, skaniai, sutaupyti pinigų ir laiko reikės atlikti kelis žingsnius, kurie turi tapti jūsų įpročiu ir gyvenimo rutina. Štai jie:

  1. Turimo laiko ir galimybių gaminti apžvalga
  2. Receptų pasirinkimas
  3. Patiekalų išdėstymas kalendoriuje
  4. Išmanaus apsipirkimo pirkinių sąrašas
  5. Apsipirkimas ir maisto gamyba

Dabar – apie kiekvieną iš jų detaliau.

  1. Turimo laiko ir galimybių gaminti apžvalga

Mes visi esame užsiėmę, bet mes visi norime valgyti. Todėl maisto gamybą reikia derinti su mūsų užimtumo tvarkaraščiais, su mūsų norais maistui, su turimais įrankiais, priemonėmis ir pagalbininkais. Gal būt su gana nedideliais pakeitimais gyvenime jūs galėsite tam tikrus maisto gamybos procesus patikėti kitiems ir taip sutaupytą laiką panaudoti kitiems reikalams? Pavyzdžiui jūs esate šeima. Nuplauti, nuskusti, o ilgainiui – ir susmulkinti reikiamai bei suberti į vandenį (jei reikia) gali ir namiškiai. O jūs tuo metu galite praleisti laiką sporto klube, tikrinant namų darbus ar pabaigiant tai, ko nespėjote darbo metu ir tai yra svarbu.

Gal būt nusipirkus patikimesnį puodą su nesvylančia vidine danga galite gaminti slow-cooking (arba lėto gaminimo) tipo patiekalus, kurių pasiruošimui reikia mažai laiko, didžiąją laiko dalį maistas gaminamas tiesiog lėtai troškinant, verdant, kaitinant? O gal būt metas perversti turimos orkaitės instrukciją ir atrasti jos galimybes naujai? Gal galima maistą gaminti orkaitėje ir nereikės stovėti prie viryklės?

Gal būt galite gaminti kelis patiekalus vienu metu ir kitą dieną tik pašildyti pagamintą maistą? Aš tame nematau nieko blogo, jeigu receptas yra parinktas tinkamai ir patiekalas gali būti saugomas kelias dienas. Ir tokių receptų yr nemažai. Pakalbėkime apie jų pasirinkimą.

2. Receptų pasirinkimas

Tai dar vienas svarbus etapas, kuris gali būti erzinantis – nes reikia laužyti galvą idėjoms į priekį – arba malonus – nes senus receptus atrasite naujai, o dar atrasite tokių, kurių niekad negaminote.

Svarbu pasirinkti receptą, kuris atitiks jūsų skonį, gamybai pareikalaus tik tiek laiko, kiek turite ir atitiks tuos prietaisus bei pagalbininkus, kuriais naudojatės. Renkantis receptus stenkitės atsižvelgti į sezoniškumą. Rinkitės sezoninės virtuvės patiekalus. Taip, gal ir norisi moliūgo pavasarį, bet tai – rudeninė daržovė ir gali būti, kad pavasarį ji bus labai brangi.

Ir dar stenkitės rinktis receptus, kurie leidžia aiškiai sužinoti kiek porcijų pagaminsite iš konkretaus produktų kiekio. Tai svarbu skaičiuojant realų gaminimo kiekį ir sudarant pirkinių sąrašą.

3. Patiekalų išdėstymas kalendoriuje

Surinkus receptus dėliokite kalendoriuje: kurį kada gaminsite. Na, nebūtina to daryti mėnesiui į priekį. Pradžioje suplanuokite kelias dienas, pažiūrėkite kaip jums sekasi. Vėliau išplėskite planavimo etapą iki savaitės ar dviejų. Tai jums leis sutaupyti laiko ir pinigų pasiperkant kartą per savaitę. Tai patogu, išties!

Ir dar tai gali būti naujų tradicijų sukūrimas. Pavyzdžiui antradieniais ir ketvirtadieniais jūs valgote sriubas, trečiadienis yra vegetariškų patiekalų diena, penktadieniais gaminate pastą, sekmadieniais jūs kepate picas. Ar kaip nors kitaip.

Aiškus planas kalendoriuje išgelbės nuo klausimo „o ką gaminti šiandien? aš visai neturiu idėjų…!“ O panaršius internete tarp dar nebadytų receptų gali būti, kad kaip tik lauksite vienos ar kitos dienos, mat receptas atrodo viliojantis ir daug žadantis.

4. Išmanaus apsipirkimo pirkinių sąrašas

Išmanus jis visų pirma todėl, kad bus sudarytas sumaniai: pereikite per visus receptus, išrašykite reikiamus maisto produktus bei planuojamus naudoti kiekius. Sugrupuokite besikartojančius. Taip aiškiai žinosite ką reikia nupirkti ir nieko nepamiršite. Dar geriau yra turėti sąrašą savo telefone. Aš naudojuosi Google Keep. Tai ne tik programėlė skirta patogiai valdyti ir visada po ranka turėti reikiamų pirkinių sąrašus, bet ir gali būti pasidalinama sąrašais su kitais vartotojais. Taip ir sąrašą gali tvarkyti keli vartotojai ir pirkti gali tas, kas tuo metu turi laiko ar pinigų. Man ji labai patogi, rekomenduoju.

Taigi, turite sąrašą. Pereikite su juo per visas savo spinteles bei šaldytuvus kur laikote maisto produktus ir pasitikrinkite, ar tikrai jų neturite. Turimus meskite lauk iš sąrašo. Tai padės išvengti pirkimo to, ką ir taip turite ir apsaugos nuo maisto produktų mėtymo. Tai reiškia, kad sutaupys jūsų pinigus.

Beje, ir šiaip verta periodiškai daryti maisto produktų inventorizaciją, ypač šaldiklio, kuris neretai būna prigrūsta nežinia kuo ir kodėl. Artėjančius link galiojimo pabaigos produktus sunaudokite kol jie dar yra tinkami. Tai irgi apsaugo nuo maisto produktų mėtymo.

5. Apsipirkimas ir maisto gamyba

Kai turite pirkinių sąrašą jau galite judėti į parduotuvę. Ir kiek pasibandę pamatysite, kad nesudėtinga viską suplanuoti taip, ad apsipirktumėte kartą per savaitę. Ir čia galioja dar kelios taisyklės:

  • pirkite griežtai pagal sąrašą ir jokių „aš pamačiau – noriu“ pirkinių. Jei taip nutiko, įtraukite tai į sąrašą ir namuose, jau pavalgę pagalvokite vėl ar to tikrai taip jau reikėjo.
  • apsipirkite pavalgę, jau minėjau, ar ne 😉
  • prekės, esančios akių lygyje yra brangiausios savo kategorijoje – nepatingėkite pritūpti ir pažiūrėti kas sudėta apatinėse lentynose
  • tikrinkite tikrąją kainą – ar ji yra kilogramo ar vieneto.
  • pagalvokite apie taupias alternatyvas. Pavyzdžiui perkant visą viščiuką jo kilogramo kaina yra žymiai mažesnė, nei perkant tik šlauneles ar krūtinėles. Nusipirkę visą viščiuką iš jo galite išpjauti reikiamas jums dalis, o likučius galite sunaudoti sultiniui ir naminei sriubai ar pan.

Kai turite planą, turite produktus – dabar belieka tik pasigaminti. Jei nemėgstate gaminti ramiai pabendraukite su savimi ir pabandykite atsakyti sau į klausimą kodėl nemėgstate. Kai sužinosite kodėl nemėgstate žinosite ką galite pakeisti. Ir jei atsakymas yra „nemėgstu nes nemoku“ – čia aš jus nuraminsiu: kuo daugiau gaminsite, tuo daugiau įgūdžių ir patirties įgausite ir tuo lengviau viskas eisis, o patiekalų kokybė gerės. Patikėkite manim, aš žinau ką sakau – puikiai pamenu tuos laikus, kai net peilio dorai nemokėjau laikyti.

Ir gaminkite tiek, kad užtektų ir pietums kitą dieną. Gamybai užtruksite tiek pat laiko, tačiau pasigamintas maistas bus kur kas sotesni ir pigesnis, nei perkamas kavinėse.

Žinau, kad niekas nemėgsta ilgų tekstų, todėl šį kartą apsistosiu su tiek patarimų. Tikiu, kad juos išbandę suprasite kur dingsta pinigai skirti maistui ir kaip galima išleisti mažiau.

Jums kilo klausimų? Kažką išbandėte, bet tai neveikia? Jums reikia daugiau patarimų? Kažkurį klausimą norite aptarti detaliau? Rašykite man viską komentaruose po šiuo įrašu. Ir būtinai atsakysiu, priklausomai nuo klausimo: po komentaru, privačiai, arba sugrupuosiu klausimus ir skurusiu naują patarimų įrašą.

Gaminkite!