Maisto parduotuvių daržovių skyriai apskritus metus kupini įvairiausių šviežių daržovių nepriklausomai nuo sezono: čia žiemą / vasarą galima rasti prinokusių pomidorų, šviežių agurkų, ridikėlių, bent kelių rūšių salotų. Apie žalumynus ir prieskonines daržoves aš net nekalbu! Bet nežinau kaip jūs, o aš žiemą nei agurkų nei pomidorų ir net ridikėlių neperku. Neskanu. Paradoksas: kai ridikėliai būdavo vos dvi ar tris savaites per metus (būtent tiek trukdavo jų sezonas iki jie peraugdavo ir sukietėdavo) jų laukdavome kaip manos dangiškos. O dabar jie guli lentynoje – ir nesinori. Nes jie netikri. Tikri – tai tie, tiesiai iš lysvės, traškūs ir sultingi. Bet tik ne šie, gulintys plastikiniuose maišeliuose, guminiai ir susiraukšlėję kaip šimtametės senolės skruostai.

Kas belieka? Ką valgyti žiemai persiritus į antrą pusę, kad nepritrūktume lastelienos, vitaminų, mineralų ir mikroelementų? Valgykite tai, ką valgė mūsų tėvai, seneliai ir proseneliai. Prisiminkime  mūsų šimtmečius gyvavusią sezoninę virtuvę ir pritaikykime jai šiek tiek modernių gamybos principų.

Dvi šviežios ir skanios daržovės, išsilaikančios iki sausio pabaigos yra kopūstai ir jų draugės morkos. Pigu, trašku, sultinga, sveika – vieni privalumai. Tik štai, kad tai neatrodytų kaip mazgotė lėkštėje ir turėtų dar ir patrauklumo tiek išvaizdoje tiek skonyje reikia laikytis kelių principų, kuriuos patarimų forma aš jums ir papasakosiu.

Bazė

Kaip jau minėjau – kopūstas ir morka yra geriausi draugai. Todėl ir salotų pagrindas daromas juos smulkinant. Kopūstą smulkinkite peiliu plonais šiaudeliais ar juostelėmis, kaip jums gaunasi. Morką būtų gerai susmulkinti plonais šiaudeliais. Tam morka dalinama į kelias dalis, tuomet kiekviena dalis supjaustoma išilgai plonomis plokštelėmis ir jau tada, pavertus jas plokštuma – plonais šiaudeliais. Čia jeigu netingite terliotis ir mokate gerai darbuotis peiliu. Nemokate – imate stambią tarką ir tarkuojate. Bus gerai.

Kopūstus ir morkas beriame į didelį dubenį santykiu 3:1 kopūstai su morkomis. Pabarstome šiek tiek tiek druska ir jei patinka – trupučiu cukraus. Dabar dubens turinį atsargiai, užgriebiant nuo dugno išmaišome švariomis rankomis arba besinaudodami dviem šaukštais. Ir paliekame kelioms minutėms, kad imtų skirtis sultys.

Didžiausia klaida ruošiant kopūstus yra pasūdžius juos minkyti, traiškyti ir maigyti. Manoma, kad taip salotos bus sultingesnės, o kopūstai – traškesni. Klaida! Minkoma ir maigoma raugiant kopūstus. Salotoms jie privalo likti traškūs, oriniai ir nesumaitoti. Sultys išsiskirs ir neprievartaujant daržovių jėga.

Iškedenom, druska pasiskirstė tolygiai, pastovėjo kelias minutes – turime dailią, purią kopūstų salotų bazę. Ją toliau naudosime visiems salotų receptams.

Su aliejumi

Greičiausias, paprasčiausias ir sveikiausias būdas bazę paversti salotomis – šiek tiek pašlakstyti ją geru (pavyzdžiui aukščiausios rūšies / kategorijos) alyvuogių aliejumi ir šlakeliu acto.  Turėsim saldumą, sūrumą, rūgštumą. Beveik visi skoniai vienoje puokštėje. Vėl švelniai iškedenam, kad aliejus ir actas pasklistų virš daržovių ir galime patiekti kaip garnyrą.

Su majonezu

Jeigu paimsime tą pačią bazę ir į ją įdėsime majonezo bei atsargiai išmaišysime – gausime amerikietiškų užkandinių klasiką coleslaw.

Beje, ar sakiau, kad kopūstas privalo būti baltas? Išties, nesakiau. O jūs galite rinktis vieną kartą vieną, kitą – kitokį. Skiriasi ne vien jų spalva, bet ir skonis šiek tiek. Tai pagyvins jūsų salotas!

Su apelsinu

žiemą mums atveža įvairiausių citrusinių vaisių ir jų kokybė yra tiesiog puiki! Nusipirkite vieną didelį apelsiną, namuose jį nulupkite, apžiūrėkite: didelės skiltelės sulipę viena su kita savo sienelėmis. Štai tarp tų sulipimų ir pjaukite atsargiai taip, kad skiltelės minkštimas išsiimtų, o sienelės liktų apelsine. Tos sienelės yra neskanios ir visiškai nevertingos. Išrankiokite kauliukus jei tokių yra ir meskite apelsino minkštimą į salotų bazę. Šiek tiek pašlakstykite aliejumi ir švelniai išmaišykite. Kopūstų salotos su apelsinais! Tas pats ir kartu kitoks skonis.

Su ananasu

jeigu nemėgstate apelsinų, arba esate alergiški citrusiniams vaisiams – keiskite juos ananasų minkštimu. Ir ananasas visai neprivalo būti šviežias – tiks ir konservuotas skardinėje. Supjaustykite ananaso minkštimą nedideliais kubeliais ir įmaišykite į salotų bazę. Salotas gardinkite ne aliejumi, bet majonezu. Bus coleslaw su ananasais – havajietiška coleslaw versija (tiesa, Havajų ten tiek pat, kiek picoje,  bet vadiname kaip mums širdis geidžia).

 Su obuoliais

dar vienas geras kopūstų draugas yra obuolys. Jeigu tik jis tebėra kietas ir sultingas. Jeigu pavytęs ir pagyvenęs, tada nebelabai. O štai sultingą obuolį nulupame, nupjauname minkštimą be sėklalizdžių ir supjaustome nedidelėmis skiltelėmis. Beriame į kopūstų bazę. Ir jei tik turite galimybe – paimkite citriną. Kur citrina, ten ir jos citrusinis aromatas iš geltonosios žievelės dalies. Nuplaukite citriną, nutarkuokite geltonąją žievelės dalį – nereikia visos citrinos, užteks nutarkuoti šiek tiek – ir nupjovę nutarkuotą dalį išspauskite sultis ant obuolių. Čia jau kelios naudos vienu metu: obuoliai neparuduos, nes juos saugos citrinos rūgštis, žievelė suteiks pikantišką aromatą, sultys – rūgštelę skoniui. Pašlakstykite aliejumi, iškedenkite ir štai jums prabangios kopūstų salotos su obuoliais ir citrina!

Su burokėliais

švieži raudonieji burokėliai yra dar viena regioninė šakninė daržovė, kuri kuo puikiausiai išsilaiko iki viduržiemio. Nulupkite burokėlį, supjaustykite plonais šiaudeliais ar tiesiog patarkuokite stambia tarka. Truputį pasūdykite, pagardinkite citrinos sultimis ir gausiai pašlakstykite aliejumi. Išmaišykite šaukštu. Dabar burokėlį su aliejumi suverskite į dubenį su salotų baze ir iškedenkite salotas. Ar supratote kodėl taip darome? Aliejus, padengdamas burokėlį, kartu uždaro jo sultis ir kedenant salotas kopūstas lieka baltas, morka – oranžine, o burokėlis kontrastingai raudonas ir nenudažo kitų daržovių. Taip pagamintos salotos yra patrauklios akiai ir malonios skoniu. Ir nebaiminkite – šviežia, termiškai neapdorota burokėlio šaknis yra ne tik sveika, bet ir gardi.

Su tunu

o čia jau mano asmeninis pomėgis, kurį aš gaminu, kuomet nusibosta mėsa ir norisi į darbą pietums įsidėti ką nors paprastai ir lengvai pagaminamo. Aš tiesiog pasmulkinu šiek tiek kopūsto šiaudeliais ir truputį pasūdau, patarkuoju morkos, dedu smulkintus kubeliais vieną ar du raugintus agurkus, suverčiu 100g. skardinę konservuoto tuno (prieš tai nupylęs skystimą) ir viską išmaišau su šaukštu majonezo. Tokį pietų patiekalą pasigaminu ryte vos per kelias minutes ir per pietus turiu maistingą, nelabai kaloringą ir lengvai virškinamą patiekalą. Šioje versijoje galima džiazuoti kaip širdis geidžia: rudenį, kol dar turėjau šviežių žalumynų aš dėjau petražolių lapelius, paskutinius šviežius pomidorus, esu įmaišęs kaparėlių – jie atitikmuo raugintiems agurkams, esu gaminęs versiją su virtu kiaušiniu ir alyvuogėmis. Improvizacijai ribų nėra. Bet viskas po ranka, pagaminama greitai ir paguodžia pietų metu.

Štai jums septynios idėjos ką veikti su kopūsto ir morkos porele žiemos metu. Tikiuosi, kad tai bus gera alternatyva jau pradėjusiems pabosti raugintiems kopūstams ar konservuotiems agurkams.

Ir nepamirškite: salotos neturi būti plokščias sugniuždytas marmalas. Jos privalo būti lengvos, orinės ir lėkštėje savo forma šiek tiek priminti skruzdėlyną.

Skanaus!