Išgirdę žinomą patarlę „jei gyvenimas davė tau citrinų – pasidaryk iš jų limonadą” italai ima nuoširdžiai šypsotis ir geranoriškai tapšnodami per petį priduria: o dar geriau – pasidaryk limoncello!

Limoncello yra paprastas, bet labai aromatingas likeris, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra citrinų žievelės geltonoji dalis. Būtent joje yra eteriniai aliejai, kurie sukuria specifinį citrusinį aromatą.

Jį pasigaminti išties nesudėtinga, tik reikės šiek tiek kantrybės brandinimui.

Visų pirma reikės 10vnt. gerai sunokusių storažievių citrinų. Žinote, būna tokios, kurių oda stora ir šiek tiek rauplėta. Nors faktiškai reikės tik šių citrinų žievelių. Taigi, gerai nuplauname citrinas po šiltu vandeniu, galima net nušveisti su kempinėle ir nušluostome rankšluosčiu. Vėliau nuskutame geltonąją citrinos žievelės dalį – visas aromatas yra joje. Patogiausia tą daryti naudojant bulvių skustuką.

citrinos žievelė

Nuskustas žieveles beriame į trijų litrų talpos stiklainį, užpilame litru degtinės, sandariai uždengiame ir pastatome kur nors vėsiai bent savaitei.

Po savaitės imame 600ml karšto vandens ir jame (maišydami) ištirpiname 450g. cukraus. Paliekame atvėsti. Kai sirupas taps kambario temperatūros – supilame jį į stiklainį su žievelėmis, išmaišome ir paliekame dar savaitei šaldytuve ar vėsioje vietoje.

Po savaitės gėrimą nukošiame per tankų sietelį ir išpilstome į butelius. Limoncello paruoštas.

Tradiciškai šis gėrimas pietų Italijoje geriamas vėlai vakare, kai po dienos darbų baigiasi ilga ir soti vakarienė, o dienos karščiai atslūgsta ir prasideda poilsis.

Limoncello pateikiamas gerai atvėsintas ir pilstomas į atšaldytas taureles. Geriausia – palaikytas šaldiklyje. Italai tiki, kad šis gėrimas palengvina gausios vakarienės virškinimą ir už nugaros palieka per dieną susikaupusius rūpesčius.

O ką daryti su likusiomis citrinomis? Žinoma – pasigaminti naminio limonado, kurį taip mėgsta vaikai! 🙂