Lietuvoje populiari nuomonė, kad karis (curry) yra patiekalas indų restorane. O kario prieskoniai yra prieskonių mišinys, skirtas kariui gardinti. Ši nuomonė tik iš dalies teisinga, todėl aš šį kartą papasakosiu apie karį, jo kilmę ir sudėti bei darysiu tai ką mėgstu labiausiai – dalinsiu patarimus. Patarimus apie tai, kaip namuose pasigaminti šio ryškaus ir labai populiaraus patiekalo.

Techniškai karis yra patiekalas, tačiau jis nėra vien indų. Šis, troškinio pagrindu sukurtas, patiekalas kilęs iš daugelio pietų ir pietryčių Azijos šalių ir išpopuliarėjęs visame pasaulyje. Taip, jis populiarus Indijoje, tačiau ji, kaip buvusi britų kolonija, tiesiog labiau prisidėjusi prie patiekalo populiarinimo Europoje. Bet tai nereiškia, kad patiekalas yra grynai indiškas. Beje, įdomus faktas – dauguma britų mano, kad karis yra pilnavertis jų nacionalinės virtuvės atstovas. Praktiškai kaip pas mus cepelinai – jie populiarūs, bet irgi nėra mūsų, bet čia jau visai kita istorija.

Taigi, pats žodis „khari“ kilęs iš pietų Indijos ir reiškia bet kokį padažą. Gaminant karį naudojami skirtingų prieskonių mišiniai ir todėl manoma, kad kario rūšių yra virš milijono. Tai reiškia, kad nėra vieno ar kelių tikslių kario receptų. Tai – bendrinis pavadinimas, kuris yra skysčiu turtingas patiekalas, gardinamas prieskonių mišiniu, pagamintu (sumaišytu) prieš pat patiekalo gamybą. Viena pagrindinė taisyklė – kario prieskonių mišinyje privalo būti ciberžolė ir jos privalo būti ne mažiau kaip 25% visos prieskonių dalies. Neretai tai būna pasta, mat maišant prieskonius naudojamas imbieras, aitriosios paprikos, česnakai bei kiti prieskoniai, sausieji prieskoniai neretai pakaitinami, kad pradėtų skleisti savo eterinius aliejus, tuomet įmaišomi į trintuvę su kitomis prieskoninėmis žolelėmis ar daržovėmis ir trinama į vieningą mišinį.

Miltelinę kario versiją sugalvojo britai, kuriems patiko Indijoje gaminami patiekalai ir jie nusprendė parsivežti „virtuvės skonio“ į Angliją. Tiesa, laivai plaukdavo ilgai, todėl prieskoniai atkeliaudavo retai ir didesnės įtakos britų virtuvei nepadarė. O štai rimtai šie prieskoniai pradėjo populiarėti po Antrojo Pasaulinio karo, kuomet prieskonius su savimi atsiveždavo emigrantai iš pietų Azijos.

Iš ko sudarytas karis? Ciberžolė – turinti ryškų aromatą ir nelabai išraiškingą skonį, tamsiai geltonos, auksinės, veik oranžinės spalvos. Ji privalomai papildoma kitais prieskoniais ir tuomet atsiskleidžia kompleksiškai ir pilnavertiškai. Tie kiti prieskoniai gali būti raudonieji, juodieji ar kvapnieji pipirai, kardamonas, ožragė, imbieras, gvazdikėliai, cinamonas, garstyčios, paprika, aitrioji paprika, kajeno pipirai, muskatas ir dar kiti, mažiau populiarūs prieskoniai. Dar naudojamas česnakas, mėtų lapeliai, kmynų sėklos, bazilikas ir… ar verta toliau vardinti? Kažin.

Manoma, kad karis yra labai vertingas savo įvairiomis savybėmis. Pavyzdžiui manoma, kad jis apsaugo nuo vėžio, senatvinės silpnaprotystės, virškinimo trakto ligų, stiprina imunitetą, malšina uždegimus, būdingai naudojamas šlapimo takų gydymui ir profilaktikai ir dar gelbsti daugeliu kitų atveju. Kiek tame yra tiesos, o kiek tiesiog tikėjimo – aš nežinau ir mokslinių tyrimų nenagrinėsiu. Tačiau viena savybė yra neginčyjama: šis prieskonių mišinys puikiai tinkamas produktų apsaugojimui nuo greito gedimo bei kaip dezinfekcinė priemonė nuo virškinimo trakto negalavimų. Net ir dabar daugumoje Azijos šalių yra prastai su higienos normų paisymu ir temperatūrinių režimų palaikymu. Jeigu ne tokios priemonės kaip karis, jie (ko gero) jau seniai būtų mirtinai nusividuriavę ir išmirę. Tačiau ne, nieko – atvirkščiai, dauginasi sėkmingai ir spėriai. Vadinasi karis yra efektyvu.

prieskoniai
Žinau, kad plikas tekstas yra nepatrauklus, todėl jį paįvairinsiu nuotrauka iš turkiško prieskonių turgaus.

Taigi, kaip pasigaminti kario patiekalą namuose? Tai tikrai paprasta. Imkite 400-500g svorio vištienos krūtinėlę, supjaustykite ją mažais kubeliais, pabarstykite druska, pašlakstykite laimo arba citrinos sultimis, išmaišykite, kad druska ir sultys visur patektų ir atidėkite į šoną.

Ant ugnies statykite talpų storadugnį puodą, jame įkaitinkite aliejų, suberkite smulkiai pjaustytą galvą svogūno ir 4-6 smulkintas skilteles česnako. Kai svogūnas taps skaidriu, o česnakas paskleis savo aromatą, tuomet suberkite pakelį kario prieskonių mišinio. Jų yra įvairiausių – nepatingėkite ir pasidomėkite prieskonių skyriuose arba specializuotose prieskonių parduotuvėse. Ten dar, žiūrėk, pardavėjas ir vieną – kitą patarimą duos kaip išsirinkti bei naudoti prieskonius.

Maišykite puodo turinį, kad prieskoniai nekibtų prie dugno ir įkaitę imtų skleisti savo aromatus. Tada suberkite vištieną ir gerai išmaišykite, kad ji apliptų puode esančiais prieskoniais. Kartu į puodą berkite vieną stambiai tarkuotą morką, mažais kubeliais supjaustytą jaunutę nedidelę cukiniją, suberkite skardinę 400g konservuotų avinžirnių, supilkite 400ml skardinę kokoso pieno, stiklinę pomidorų sulčių arba tiesiog smulkintų šviežių pomidorų. Viską išmaišykite ir sumažinę ugnį palikite troškintis ~40min. idant skoniai persipintų, mėsa taptų biri, o padažas šiek tiek sutirštėtų. Jei troškinsis pernelyg intesyviai ir jums pasirodys, kad patiekalas per daug išsausėjo, tuomet įpilkite šlakelį – kitą vandens (tai turi būti sodrus, bet gana skystas troškinys, tačiau ne sriuba – troškinys). Troškinimo pabaigoje paragaukite ar netrūksta druskos.

žaliasis kario troškinys
Žaliojo kario troškinys su gruzdintu ešeriu. „Asian Fusion“ restoranas Briusly, Vilnius.

Pateikite į lėkštę ar dubenėlį įdėję virtų ryžių ir ant jų dėkite karį bei užpilkite padažu iš puodo. Ant viršaus uždėkite šaukštą tiršto jogurto arba neriebios grietinės. Tinka apibarstyti smulkintais svogūnų laiškais, kas mėgsta – kapotais kalendrų lapeliais ir plonais griežinėliais pjaustyta aitriąja paprika. Tai – paprasčiausias vištienos karis. Pagaminamas nesudėtingai, kainuoja tikrai nebrangiai (šiandien už specializuotus kario prieskonius ir kokosų pieno skardinę sumokėjau vos 3,45€; kitų produktų kainas patys nesunkiai paskaičiuosite – gi patiekalo gavosi didžiulis puodas, jo užteko ir šeimos vakarienei ir kitos dienos pietums į darbą). Bet jis yra išties ryškus savo skoniu ir aromatu ir jame gali būti tiek improvizacijos, kiek jums nesuteiks net pica.

Karis būna geltonasis, rudasis, raudonasis, žaliasis, baltasis. Karis gali būti tik su daržovėmis – egzistuoja begalė vegetariškų kario versijų (Indija, pamenate? Vegetarų rojus).

Karis gali būti su kalakutiena, su jautiena, su krevetėmis, su baklažanais, su aviena, su aviena ir baklažanais, su grybais, su žuvimi, su… su viskuo. Su viskuo, kuo tik jūsų širdis užsimanys. Karis gali būti eilinės vakarienės arba šventinių pietų patiekalu. Svarbiausia: karis turi būti, ne – jis privalo būti ryškaus skonio patiekalas su išraiškingu padažu. Būtinai pasigaminkite kario. Tai bus skani, soti ir spalvinga improvizacija beprasidedančiam šaltajam metų laikui. Jis sušildys, paguos ir tikrai tikrai pakels ūpą bei pataisys nuotaiką. Jei dar nebandėte – pasiieškokite šio, populiaraus visame pasaulyje, patiekalo receptų ir būtinai pasigaminkite. Aš tikiu – jums patiks 😉