Vištos krūtinėlė sveikuolių – sportuolių dėka tapo nuvalkiota ir nuobodi. Taip, ji labai populiari, nes yra pigi, mažai kaloringa, tarnauja kaip baltymų šaltinis ir visai neturi riebalų. Todėl ją punta visi kas propaguoja sveiką / aktyvų gyvenimo būdą arba apsimeta, kad jį propaguoja. Ir todėl ji yra nuobodi. Už ją nuobodesnis yra tik avokadas, nes jis taip pat nuvalkiotas visame kulinarijos pasaulyje, kad net koktu.

Bet, tai dar nereiškia, kad negalima paskaninti vištos krūtinėlės ir pagaminti jos bent kažkiek įdomiau. Apie tai ir bus šis įrašas – pasidalinsiu keliais patarimais, kaip pagardinti keptą vištos krūtinėlę.

Jūs išgirdote teisingai: norint pagardinti vištos krūtinėlę ją reikia kepti. Virta ar garinta ji ir liks nuobodi, labiau tinkama kaip pusgaminis, nei pagrindinis patiekalas. Tačiau čia slypi ir vienas esminis pavojus: krūtinėlė dažnai yra perkepama ir todėl yra sausa bei sprangi. Atsikratykite „o kas jei ji dar žalia“ fobijos ir kepkite krūtinėlę lygiai tiek, kad ji būtų iškepusi, tačiau nesausa.

Kiek laiko kepti? Mielai pasakysiu: 250g. svorio krūtinėlę 220C orkaitėje reikia kepti 25 minutes. Prisimenate proporciją 90-60-90? Prisminkite 250-220-25 ir viskas bus taip, kaip reikia. Su sąlyga, kad orkaitė tvarkinga ir daro tai, ką liepiate.

Kodėl kepti? Nes kepimo metu vyksta įvairūs karamelizacijos procesai, kurie ir suteikia papildomo malonaus aromato ir skonio. Be papildomų riebalų. Ir tai tas gėris, kurį mėgsta mūsų protėviai nuo tų laikų, kuomet kepdavo sumedžiotą žvėrį virš laužo. 

Kiek reikia mėsos? Vienam žmogui sočiai ir nelabai kaloringai pavalgyti užteks 250g. dydžio šviežios mėsos gabaliuko. Dar vienas – kitas daržovės lapas kaip priedas ir pavalgysite be jokio sąžinės graužaties pojūčio. Sočiai.

O tai reiškia, kad vakarinei dviems perkate puskilogramio dydžio krūtinę be kaulo ir odos, namie ją padalinate į du panašaus dydžio gabalus ir galite pradėti ruošti romantišką vakarienę. Nebent valgote už du, tuomet romantikos gali ir nebūti.

Toliau principas irgi paprastas: imate krūtinėlę, dedate ją į plastikinį maišelį, užpilate marinatu, užlenkiate sandariai maišelį ir paminkote krūtinėlę, kad marinatas tolygiai pasiskirstytų maišelyje. Dedate į šaldytuvą bent 2val. o dar geriau – pusdieniui.

Tada mėsą išimate, dedate į alyvuogių aliejumi suvilgytą kepimo indą, pašaunate į orkaitę ir po pusvalandžio galite mėgautis vakariene. Realaus darbo vos kelios minutės.

Beliko aptarti marinatą. Štai keli įdomesni (kiekiai apskaičiuoti vienai krūtinėlės 250g. porcijai; esant poreikiui dauginate iš tiek, kiek krūtinėlių gabalėlių ketinate marinuoti.):

  1. šaukštas alyvuogių aliejaus, vieno laimo sultys, šaukštelis medaus, šiek tiek smulkiai kapotų kalendros lapelių, trinta česnako skiltelė ir šiek tiek druskos.
  2. 100ml kokosų pieno, šaukštas raudonosios kario pastos, šaukštas geltonųjų kario miltelių mišinio, 1 laimo sultys, druskos.
  3. 1 šaukštas alyvuogių aliejaus, 1 laimo sultys, viena susmulkinta aitrioji paprika, druskos.
  4. 1 šaukštas alyvuogių aliejaus, 1 laimo sultys, arbatinis šaukštelis tarkuotos imbiero šaknies, nedidelis žiubsnelis aitriosios papirkos dribsnių (ar tiesiog miltelių), druskos.

Pasirenkate vieną iš variantų, sumaišote (geriausia blenderyje – efektyvu ir greita) ir pilate ant mėsos marinavimui. 

Pastebėjote dėsningumą? Reikia šiek tiek aliejaus prieskoniams apjungti ir atskleisti, druskos pagal skonį, laimo sulčių rūgštelei ir mėsos suminkštinimui ir prieskonių savo nuožiūra. Todėl naudodami bazę aliejus/druska/laimo sultys toliau galite neribotai eksperimentuoti žaisdami su skoniais ir aromatais. Klevų sirupas? O gal rūkytos paprikos milteliai? O gal sezamų aliejus? Nebijokite bandyti, nesidrovėkite eksperimentuoti ir net vištos krūtinėlė nebus nuobodi. Ir nesvarbu, ar ji bus skirta romantiškai vakarienei ar kaip priedas pusryčių sumuštiniui. Juk tai kur kas gardžiau nei… ar ne? 😉