Pavasarinių žolių sriuba

Nežinau, kaip jums, bet man ši sriuba yra tokia pat pavasarinė ir sezoniška, kaip šparagai ar voveraitės. Jos labiausiai norisi tada, kai pavasarinė saulutė pagaliau atneša pirmąją šilumą ir po žiemos pilkumo dygsta taip akių išsiilgta žaluma.

Tuomet smagu skinti tas pirmąsias žoleles – jos būna minkštos, gaivios, gardžios. Tinka šviežios dilgėlės, jauni garšvos lapeliai, jeigu pietinėje dalyje turite lysvelę, kur jau sudygo rugštynės – jos nuostabiai tiks. Tiks ir špinatų lapai, keli lapeliai baziliko aromatui. Svarbu yra šie jauni žalėsiai, kurių turi būti daug.

Aš mėgstu tiesiog sukapotus žalumynus. Ir valgyti šią sriubą skaidrią.

Galiam ir kita šios sriubos versija – smulkiai sukapotą svogūno galvą patroškinti svieste, sumesti kapotus žalėsius ir juos patroškinti su svogūnu. Tada viską sukrėsti į smulkintuvą ar plaktuvą, užpilti daržovių sultiniu, gerai išmaišyti ir susmulkinti, nukošti per sietelį, kad neliktų stambių likučių.

Tuomet pasūdyti, pakaitinti iki virimo ir pateikti balinant grietinėle. Tuomet turėsite trintą šios sriubos versiją. Vietoje kiaušinių užbarstykite sausoje keptuvėje paskrudintų plonai pjaustytų migdolų riešutų skiltelių (nežinau kaip jie juos supjausto, tačiau tai nuostabus riešutas puošimui ir papildomam skonio akcentui).

Ir štai ji – visiškai absoliučiai sezoninė, tegul tik kartą per metus, bet su dideliu malonumu valgoma ankstyvųjų pavasarinių žalėsių sriuba.