Kol nekilo diskusijos apie autentiką, taisykles ir tikrumą – susitarkime iš anksto: tai, apie ką kalbėsiu šiame įraše nėra tikroji charčo sriuba. Charčo sriuba yra nacionalinis gruzinų virtuvės patiekalas, gaminamas iš jautienos, ryžių, graikiškų riešutų, begalės prieskoninių žalumynų. Tai, apie ką parašysiu šiandien yra suvulgarinta charčo versija. Panašiai tokia, kokią gamindavo mūsų tėvai, kai mes dar buvome jauni, kai nebuvo interneto ir maisto receptai keliavo iš lūpų į lūpas, o jei tiksliau – iš vienos užrašų knygutės į kitą. Žmonės persirašydavo kažką, ką išgirsdavo nauja, mat kulinarinių knygų buvo mažai ir jos buvo beviltiškos, kaip ir pats to meto viešasis maitinimas, pašaipiai vadintas žeminančiu obščepyto vardu.

Tai štai ši charčo sriuba yra ta, senoji sriubos versija, kurią kažikieno mama papasakojo kitai mamai, ši pagamino iš tų produktų, kuriuos turėjo, kartais vienus pakeisdama kitais ir su tokiomis improvizacijomis receptas keliavo iki Lietuvos. Kodėl apie tai kalbu, jeigu galėčiau papasakoti apie autentišką šios sriubos versiją, kokia iki šiol didžiuojasi gruzinai? O todėl, kad ši sriuba taip pat yra gardi, ji pagaminama nebrangiai, nesudėtingai ir jos pagaminama daug. Tai yra ta sriuba, kuria galima pamaitinti didelę kompaniją bičiulių arba gausią šeimą, kuri stengiasi pamaitinti namiškius sočiai, skaniai ir nebrangiai. Galų gale ši sriuba tiks ir amžinai alkaniems studentams, kurie bendrabutyje minta keptomis bulvėmis ar makaronais. Pasidarykit šventę – išsivirkit „beveik charčo” ir privalgykit iki soties! 🙂

Beveik charčo sriuba

  • 1 - 1,2kg nedideliais kubeliais supjaustytos liesos kiaulienos
  • 2/3 stiklinės ryžių
  • 3 svogūnai
  • 2 morkos
  • 1 didelė arba 1,5 vidutinės galvutės česnako
  • aliejaus kepimui
  • pusė citrinos be žievės
  • kaukazietiškų prieskonių mišinio, nedidelio pakelio
  • šviežios aitriosios paprikos (jei norisi aštriau - su visomis sėklomis)
  • 5 šaukštų pomidorų pastos
  • šaukštas cukraus
  • kapotų petražolių arba kalendros lapelių papuošimui ir aromatui
  • druskos, juodųjų pipirų
  1. Ant viryklės statome didelį, bent 5l talpos, puodą, kuris 2/3 pripildytas vadeniu.
  2. Ryžius suberiame į dubenėlį ir užmerkiame dideliame kiekyje vandens, kartais pamaišome.
  3. Į keptuvę pilame kelis šlakelius aliejaus, įkaitiname ir jame apkepame kiaulieną iki šviesiai rudos spalvos.
  4. Šiuo metu vanduo beveik verda arba jau verda. Beriame kiaulieną su aliejumi į puodą.
  5. Nusunkiame ryžius, beriame ir juos. Pamaišome, kad neprikibtų prie dugno, palaukiame kol užverda, sumažiname ugnį ir uždengę paliekame ramiai virti.
  6. Nulupame svogūnus, nuskutame morkas. Svogūnus smulkiai supjaustome, morkas galima sutarkuoti per daržovių trintuvę arba supjaustyti plonais, trumpais šiaudeliais.
  7. Pilame į keptuvę aliejų, ant vidutinės ugnies apkepiname morkas ir svogūnus 5-8 minutes, kol svogūnai suminkštės.
  8. Dabar į keptuvę beriame prieskonius, druską, pipirus, smulkintą aitriosios paprikos ankštį, dedame pomidorų pastą ir viską gerai išmaišome ir atsargiai apkepame.
  9. Svarbu nuolat maišyti ir žiūrėti, kad nepridegtų, apkepame viską vos kelias minutes.
  10. Keptuvės turinį suverčiame į puodą ir gerai išmaišome.
  11. Dabar į puodą beriame susmulkintą česnaką ir citriną. Suberiame cukrų, gerai išmaišome.
  12. Paragaujame ar netrūksta druskos, aštrumo ar kitų prieskonių.
  13. Leidžiame puodui vėl užvirti ir pavirus kelias minutes jį išjungiame, uždengiame ir paliekame sriubą bent pusvalandį pabręsti.
  14. Pateikiant lėkštėse pabarstome smulkiai kapotų žalumynų.

Mėsą galite naudoti kokia tik patinka arba kokią tuo metu galėsite nusipirkti. Patogiausia ir estetiškiausiai atrodo kiaulienos nugarinė, tačiau puikiai tiks ir kumpis ir mentė. Tiks net ir vištiena, jeigu kiauliena per brangu arba jos šiuo metu nėra.

Viską pabaigus sriubos bus pilnas puodas, ir ji bus skani ir kitą dieną, todėl tikrai pamaitinsite visus ir dar liks kitos dienos pietums. Sriuba kvapni, intensyvaus skonio, kuriame tarpusavyje persipina ir prieskoniai ir česnakas ir pomidorų pasta ir net saldžiarūgštis skonis nuo citrinų ir cukraus. Soti, kvapni, gardi. Viena iš nedaugelio sriubų, kurios recepto beveik visada paprašo ją valgę svečiai. Išbandykite šią sriubą – aš tikiu, kad ir jums ji patiks.

O apie tikrą charčo sriubą aš dar būtinai papasakosiu, tik jau kituose įrašuose.