Vienas iš žavinčių sezoninės virtuvės bruožų yra išradingumas: kaip bet kuriuo metų laiku sveikai, sočiai ir skaniai pamaitinti naudojant tik tai, ką turi tuo metu. Istoriškai antroji žiemos pusė buvo didžiausias fantazijos išbandymų metas. Kita vertus lauke veiklos būna labai sumažėję, todėl lieka daugiau laiko paprastiems, tačiau kartu ir labai gardiems patiekalams gaminti.

Aš nežinau šio recepto kilmės, tačiau jis mane sužavėjo savo itališku stiliumi – viskas yra aiškiai suvokiama, juntamas kiekvieno produkto skonis atskirai ir kartu tai labai dera tarpusavyje ir sukuria lengvo, bet maistingo ir sotaus patiekalo įspūdį. Šios sriubos gamybai reikės šiek tiek laiko, geriausia jos gamybą padalinti į dvi dienas, tačiau ji to verta. Ir nebandykite nukirtinėti kampų – patiekalo sėkmės paslaptis glūdi detalėse. Kad šio patiekalo gamyba neužimtų visos dienos, iš vakaro užmerkite pupeles ir avinžirnius, išvirkite sultinį ir nukoškite. Tuomet kitą dieną viskas vyks jau gana paprastai ir greitai.

Medkirčių sriuba

  • 1 stiklinė avinžirnių, užmerktų iš vakaro
  • 1 stiklinė pupelių, užmerktų iš vakaro
  • 1 didelė morka, pjaustyta mažais kubeliais
  • 2l naminio jautienos arba kiaulienos sultinio
  • šaldytų arba džiovintų prieskoninių žolelių
  • druskos / pipirų pagardinimui
  • Mėsos kukuliams: 400g. maltos liesos kiaulienos, 1 kiaušinis, druskos, pipirų, raudonėlio, saldžiosios paprikos miltelių
  1. Užvirkite sultinį, suberkite mirkytus avinžirnius ir pupeles ir virkite 45-50min. kad suminkštėtų.
  2. Kol puodas verda - suminkykite faršą iš visų jam skirtų produktų.
  3. Pagaminkite vieno kąsnio dydžio kukuliukus ir apkepkite keptuvėje keptuvėje, kad apskrustų iš visų pusių.
  4. Avinžirniams suminkštėjus suberkite į puodą morką, prieskonines žoleles, pavirkite 10min.
  5. Sudėkite kukulius, paragaukite, pasūdykite pagal poreikį ir gardinkite pipirais. Virkite dar 5min.
  6. Pateikite dubenėliuose, jeigu turite - apibarstykite kapotais šviežių krapų lapeliais.

Medkirčių sriuba

Originaliame recepte naudojami džiovinti žirniai, bet aš juos pakeičiau avinžirniais – jie prie pupelių dera labiau, nei paprasti žirniai.

Patarimas pedantams: kad kukuliukai gautųsi vienodo dydžio naudokite valgomąjį šaukštą: juo visada pakabinsite tiek pat faršo ir iškočiojus delnuose kukuliukai bus precižiškai vienodi. Kita vertus tai nėra griežtai privaloma, galima daryti tokius kukuliukus, kokie gaunasi ir tai dar labiau sustiprins naminio maisto įspūdį. Kukuliukų apkepti neprivaloma, galima juos „žalius“ sumesti į puodą kartu su morkomis, bet apkepti jie įgauna ryškesnio, labiau pikantiško skonio.

Jeigu labai norisi – galima sriubą kardinti grietine. Bet ji ir pati savaime gardi be jokių pagardų. Su sąlyga, kad išvirėte skoniu turtingą sultinį, jis yra sriubos pamatas.

Istoriškai malkos arba mediena statybai buvo kertama žiemą. Ar kada nors dirbote miške? Na, gal ir ne, bet tikrai esate grybavę. Žinote, kuo skiriasi žiema miške nuo vasaros? Viskas tas pats, tik dar reikia vilkėti sunkius šiltus drabužius ir klampoti po sniegą, kartais kliūnant už nematomų, apsnigtų šakų. 🙂 Po to, kai paragavau šios sriubos aš supratau, kodėl ji vadinama „medkirčių sriuba“. Po žiemiškų atrakcijų miške ji tobulai sušildo, pamaitina ir sustiprina.

Paragaukite!

Medkirčių sriuba