Tai praktiškai net ne sriuba. Tai yra SRIUBA. Ir aš vis dar WOW būsenoje. Kai skaičiau receptą  galvojau, kad na… ok… nasing spiešyl…, bet vis tiek… Reikia kažko ir paprastesnio…

O kai susėdom prie stalo – WOW! Ir tai nėra tušti žodžiai: mano vaikis šiandien vos parsiradęs namo pareiškė „aš vakarienei tą sriubą valgysiu, jei dar liko!“.

Bet pabandysiu visą šį minčių srautą išpasakot nuosekliai.

Dabar vasaris, rytais jau švinta bet vis dar tamsu, todėl liūdna, todėl šalta, ir jau pabodo sniegas ir dar su daržovėmis nekažką ir maisto norisi guodžiančio – panašiai tokios mintys sukosi galvoje, kai žiūrėjau į parduotuvės lentyną su papuvusiais svogūnais ir pradėjusiomis vysti bulvėmis. Taip, joms irgi vasaris – egzistavimas link pabaigos. Ir galėčiau sakyti, kaip man čia kulinarinis nušvitimas atėjo, bet taip nebuvo – teko sukurpti ką nors, kad galėtum padaryti sočią (ir pageidautina – gardžią) vakarienę iš to, ką randi vidutinėje parduotuvėje vasario viduryje. Ir gavosi taip net visai WOW!

O viskas nutiko vos per pusvalandį:

Šviežių kopūstų sriuba su vytintomis dešrelėmis ir bulvėmis

  • 500g vytintų dešrelių
  • 1 mažutis kopūstas
  • 3 bulvės
  • 2 morkos
  • 2 svogūnai
  • 1 poras
  • 2 saliero stiebai
  • krapų - bent džiovintų, idealu švieži
  • arba itališkų žolelių prieskonių mišinio
  • 2l vištienos sultinio
  1. Dedam storasienį puodą ant ugnies ir pjaustome dešreles skridinėliais.
  2. Metam į puodą ir pamaišydami, kad neprikibtų, apskrudinam.
  3. Išgriebiam ir atidedam, jei labai daug taukų - dalį nupilam.
  4. Beriam smulkiai pjaustytą baltąją poro dalį ir svogūnus,
  5. kartu beriam mažais kubeliais pjaustytas morkas ir salierą.
  6. Apkepinam. Pabarstom prieskonius ir pamaišom, kol pasklis aromatas.
  7. Sudedam stambiai pjaustytą kopūstą, bulves kubeliais.
  8. Supilam sultinį, palaukiam kol užvirs, suberiam dešreles.
  9. Leidžiam pavirti 5-8 minutes ir nukaičiam. Tegul pabręsta pusvalandį po dangčiu.
  10. Pateikiam dubenyse su šviesios duonos rieke.

Todėl ši sriuba – šiupinys kuo puikiausiai tiks per dieną pavargusiems ir virtuvėje burtininkauti nenusiteikusiems. Pusvalandukas prie viryklės, dar pusvalandukas brandinimui ir WOW garuoja ant stalo.

Pirmas patarimas: nedėkite druskos! Aš jos nepamiršau. Tiesiog man viskas savaime gavosi sūroka (matyt nuvirė dešrelės), todėl sūdykite kai tikrai reikės.

Antras patarimas: rinkitės kokybiškas dešreles. Aš pirkau kažkokias craftines, rankų darbo – buvo nepigios, bet labai gardžios. Netaupykite kokybei, nes visa kita bus nebrangu. Nerasite vytintų, tuomet pirkite karštai rūkytas. Tiks kokybiška kumpinė dešra, „Krokuvos“ ar „Česnakinė“ – visos jos tiks. Svarbu, kad būtų aukščiausios rūšies. Tas, kur gamina iš to kas atliko, nelabai bus, tikrai. Gal net geriau rinkitės gardžią šalto rūkymo šoninę, jei negausite dešrelių, bet nedarykite kompromiso kokybei.

Trečias: jei darysite skysčiau – bus labiau sriuba, jei sultinio pilsite, kad vos siektų viršų bus labiau troškinys. Skoniui įtakos neturi.

Paskutinis: nepervirkite! Vos kelias minutes. Bulvės suminkštėjo – ir nukaiskite. Kas nespėjo suminkštės brandinimo metu.

kopustu siurba

Kur kas blogiau, kai tokio tipo sriubos perverda, viskas sukrenta į beformį marmalą ir tampa nepatrauklu nei akiai nei gomuriui. Kopūstai gali būti šiek tiek kietoki – tebūnie! Reikia ir traškumo.

Aš nežinau kodėl ji gavosi tokia skani. Gali būti, kad tai buvo kelių faktorių visuma: geros dešrelės, kurių prieskoniai nuvirė, naminis vištienos sultinys, jame virusios prieskoninės daržovės. Bet labai skanu. Tikrai žinau, kad šią sriubą kartosiu.

Galiu tik įsivaizduoti, kokia ši sriuba gardi rugsėjo mėnesį, kai prasidėję švieži kopūstai ir traškios morkikės, mažos bulvės, kurių net skusti nereikia – galima virti su odele. Ir visokiausių rpeiskoninių žalumynų, kurių aromatas bangomis sklistų iš dubens…

Tačiau ir dabar, žiemą, ji labai gardi. Nuoširdžiai viliuosi, kad ji patiks ir jums taip, kaip patiko man. Išbandykite.