Frikadelės – keistai skambantis žodis, kuris buvo nepelnytai pamirštas. Ir dar taip užtikrintai, kad spėjo užaugti visa karta, kurie žino žodį frykas, tačiau nėra girdėję termino frikadelės. Ir tai įvyko stebėtinai greitai. Frikadelės, dar buvusios tokios populiarios prieš daug-maž 20 metų, dabar yra visiškai pamirštos. Kodėl? Ar todėl, kad jos primena varguoliškus nepritekliaus laikus? O gal todėl, kad kulinarinės mados keičiasi itin greitai ir frikadelės tiesiog tapo senamadiškos? Pabandykime išsiaiškinti.

Frikadelės – tai nedideli smulkintos mėsos arba žuvies rutuliukai su prieskoniais. Aš tikslingai naudoju žodį smulkinti, mat mėsos malimo mašinėlės (mėsmalės) virtuvėse atsirado sąlyginai nesenai – tik XIX amžiaus viduryje. Anksčiau mėsa buvo smulkinama – aštriais peiliais ar net kapojama specialiai mėsos smulkinimui skirtais kirvukais. Smulkinta mėsa, kurią dabar populiaru vadinti faršu, egzistavo nuo neatmenamų laikų ir būtų sunku įvardinti tikrąją jos kilmę. O priežastis paprasta – mėsa visada buvo brangi, jos buvo mažai (lyginant su grūdinėmis kultūromis ir daržovėmis), todėl išradingos šeimininkės išnaudodavo visą gyvulio mėsą. Deja, ne visa buvo stambiais gabalais – būdavo ir nuopjovų, kurias sudėdavo kartu, sukapodavo ir susmulkindavo iki vientisos lipnios masės, prieskoniuodavo  ir jau vėliau naudodavo savo nuožiūra. Taip atsirado dešros – į gyvulio žarnas sukimšta ir vytinta arba rūkyta mėsa, rytų šalių virtuvėse iš smulkintos mėsos suformuodavo pailgas mėsos lazdeles, kurias kepdavo ant žarijų, užmovę ant iešmelių. O dar nuo senovės egzistuoja mėsos kukuliai. Jų yra visur ir įvairiausių – pradedant Japonų virtuve ir baigiant vakarine Amerikos pakrante. Į mėsos kukulius skirtingos tautos deda įvairiausius prieskonius ir priedus. Juos verda, kepa, troškina, pateikia su padažais, sultiniais ir dar visokiausiomis formomis bei progomis. Egzistuoja net ir desertinės mėsos kukulių versijos su kokoso riešuto ir apelsino žievelės drožlėmis.  Net ir tai, ką jūs vadinate kotletu yra keptas mėsos kukulis. O kotletas (côtelette) yra mėsos gabaliukas su šonkaulio dalimi.

Viena smulkintos mėsos kukulių rūšis yra frikadelės. Pirminė šio pavadinimo kilmė taip pat nėra tvirtai pagrįsta, mat šis žodis naudojamas italų, ispanų (tiesa jie sako ne frikadelės – albondigas), prancūzų ir net vokiečių terminologijoje. Tačiau visi sutaria dėl jo turinio – frikadelės yra virti, purūs ir švelnūs mėsos kukuliukai. Klasikinė frikadelių pateikimo versija yra consomme su frikadelėmis – atskirai išvirti smulkintos mėsos kukuliukai dedami į lėkštę ir užpilami sodriu, skaidriu sultiniu. Dabar galima tiesiog išsivirti skaidrią sriubą su frikadelėmis. Tik prieš tai reiktų pasigaminti pačių frikadelių.

Frikadelių gamyba yra gana paprasta, bet imli rankų darbui. Na, ne tiek, kiek koldūnai, bet reiks šiek tiek padirbėti. Taigi, sumalame mėsą. Geriausia 2 dalys nelabai riebios kiaulienos ir 1 dalis jautienos. Kadangi istoriškai frikadelės buvo daromos iš nuopjovų, todėl nebūtina rinktis premium mėsą – kuo puikiausiai tiks ir mentė. Vienai sriubai užtektų 300-350g. maltos mėsos. Bet galite susimalti didesnį kiekį, pasigaminti daugiau frikadelių ir dalį jų tiesiog užšaldyti šaldiklyje. Tuomet bet kada galėsite išsiimti ir naudoti pagal poreikį. Į maltą mėsą beriame druską, maltus juoduosius pipirus, kitus mėgiamus mėsos prieskonius – aš mėgstu įberti džiovinto raudonėlio ir baziliko. Ir būtinai – labai smulkiai kapoto svogūno. Jeigu nemokate kapoti smulkiai – perleiskite svogūno galvutę per mėsmalę kartu su mėsa. Svogūnas mėsai ne tik suteiks papildomo skonio, bet ir reikiamo purumo. Mėsą su prieskoniais gerai išmaišykite ir išminkykite rankomis, idant druska ir prieskoniai tolygiai pasiskirstytų. Sudėkite į indą, uždenkite ir padėkite vėsiai, geriausia – į šaldytuvą. Taip mėsą laikykite vieną – dvi dienas. Šis procesas reikalingas tam, kad smulkinta mėsa pabręstų, įsisūdytų ir joje pasklistų prieskonių skoniai ir aromatai. Ir ar pastebėjote – jokių kiaušinių! Yra klaidinga manyti, kad kiaušinis yra tarsi lipnioji medžiaga, neleidžianti mėsai išbyrėti. Netiesa – mėsa kuo puikiausiai sulimpa be kiaušinių. Maža to, termiškai apdorojami kiaušiniai kietėja, o faršas praranda purumą. Taigi – jokių kiaušinių ir džiūvėsėlių. Tik mėsa ir prieskoniai.

Pabrendusią mėsą imkite po truputį ir vandeniu suvilgytomis rankomis suformuokite ~3cm skersmens mėsos rutuliukus. Stenkitės, kad jie būtų vienodo dydžio – taip jie ir išvirs vienu metu ir atrodys dailiau. Kaip ir minėjau – dalį šių rutuliukų galite sudėti ant lėkštės ar padėklo ir sušaldyti ilgesniam saugojimui. Stenkitės, kad šaldami jie nesiliestų, o jau įšalusius galėsite nurinkti ir suberti į maišelį ar indą. Iš likusių šviežių frikadelių verdame sriubą.

Sriuba su frikadelėmis

  • 2l sultinio
  • 15-20 frikadelių
  • 2 vidutinio dydžio bulvės
  • 2 vidutinio dydžio morkos
  • sauja kiaušininių vermišelių
  • kapotų prieskoninių žalumynų - tiks krapai, arba petražolės, laiškiniai svogūnai ar česnakai, bazilikas.
  • druskos, maltų juodųjų pipirų
  1. Į verdantį sultinį suberiame mažais kubeliais supjaustytas morkas, uždengiame, verdame 5min.
  2. Suberiame mažais kubeliais pjaustytas bulves. Užverdame sultinį, po vieną atsargiai suleidžiame frikadeles.
  3. Uždengiame ir ant vidutinės ugnies verdame 15min.
  4. Dedame makaronus, verdame dar 5min.
  5. Paragaujame, jei reikia - pasūdome ir pabarstome pipirų.
  6. Puodą nukaičiame, suberiame turimus kapotus žalumynus, uždengiame dangtį ir leidžiame pabręsti bent 15min.
  7. Pateikimo metu užbarstome dar šviežių kapotų prieskoninių žolelių.

Štai kaip viskas paprasta – tik pasiruošimo reikia. O pati sriuba yra visiškai paprasta, tačiau kartu – labai gardi ir aromatinga.

frikadeliu-sriuba

Jeigu turite – išvirusią sriubą iš puodo perpilkite į sriubinę, tada užberkite kapotais žalumynais, uždenkite dangtį ir palikite bręsti. Kai atnešite sriubinę į stalą ir nudengsite dangtį po kambarį pasklis viliojantis žalumynų aromatas.  Pateikite plačiose sriubinėse lėkštėse – tegul sriubos aromatas sklinda ir maloniai erzina valgančiuosius.

Atrodo, viskas taip paprasta – kodėl frikadelės buvo nuvertintos ir nepelnytai užmirštos? Greičiausiai todėl, kad jau paruoštų ir užšaldytų jų niekas neparduoda. O patiems terliotis tiesiog tingisi. Arba – nėra žinių ir supratimo kaip, o ir kodėl tą daryti.

Išsivirkite šios sriubos, naudokite bet kurį mėgiamą sultinį ar tiesiog vandenį. Skonių ir mėsiškų aromatų sriubai suteiks verdančios frikadelės. Ir paragaukite. Net jei nepamėgsite šios sriubos – žinosite, kad jis tokia yra. Ir dar ne taip senai buvo tikrai populiari. Tik dabar nepelnytai nuvertinta ir užmiršta.