Vietoje įžangos: turiu jūsų atsiprašyti dėl iliustracijų. Aš niekaip nespėju įsirengti kampo fotografavimui su deramai parinkta šviesa. Labai noriu, bet nespėju. Galų gale tai nėra taip paprasta – be manęs čia yra ir kitų gyventojų ir aš labai nenoriu savo pomėgiu sukelti jiems nepatogumų. Bet aš pasistengsiu. Tikrai. Pažadu. O kol kas – asociatyvinės iliustracijos, kuriomis nemokamai leidžia naudotis fotostock’ai.

Pasiguodžiau. Grįžkime prie puodų.

Naminis vištienos sultinys. Tai populiariausias, namų virtuvėje dažniausiai naudojamas, visų mėgiamas ir sakoma, kad net gydantis įvairia negalias, sultinys. Kiek tame tiesos aš nežinau, bet kad jis gardus ir maistingas – tai tikrai.

Naminis vištienos sultinys naudojamas ne vien sriuboms. Pavyzdžiui klasikinis daugiaryžis, arba dar vadinamas rizotas privalomai gaminamas naudojant vištienos sultinį. Ir taip, jo skonis labai priklauso nuo to kiek kokybiškas bus panaudotas sultinys.

Žinoma, ir šio skaidraus sultinio pagrindinės trys sudedamosios dalys yra vanduo, mėsa ir prieskoniai. Pradėkime nuo mėsos. Sultiniui galima rinktis vištienos likučius – pavyzdžiui nugarkaulį, arba karkasą, kuris lieka supjausčius vištą. Yra receptų, kur siūloma naudoti tik sparnelius. Visi šie pasiūlymai geri ir sultinys bus geras.

Bet aš jums siūlau sultinio gamybai naudoti visą vištą. Kaip išsirinkti vištą? Užsimerkite ir įsivaizduokite šviežią vištą. Tokią poros kilogramų svorio – štai kokios vištos reikia sultiniui. Nereikia kukurūzinio viščiuko, viščiuko – broilerio, kurie beveik visi vienodo svorio, apie kilogramą. Ir didelės, senos ir mėsingo vištos, kuri sočiai ir ilgai gyveno kaime mums nereikia. Kiekviena iš šių išvardintų vištienos rūšių turi savo paskirtį. O mums geriausiai tiks ta vidutinė statistinė dvikilograminė višta. Ir šiokių – tokių prieskonių:

Naminis vištienos sultinys

  • 2kg svorio višta
  • 2 stambiai pjaustytos morkos
  • 2 vidutinio dydžio svogūno galvos
  • 2 salierų stiebkočiai su lapais
  • 2-3 skiltelės česnako
  • nedidelis pluoštelis šviežių petražolių
  • kelios šakelės čiobrelio (iš bėdos tiks ir džiovintas)
  • 5-7 gvazdikėliai
  • 10 juodųjų pipirų
  • 2 lauro lapai

Pradėkime nuo vištos. Ją reikia nuplauti po šaltu vandeniu ir pašalinti įvairias nuopjovas, kurių lieka po pramoninio vištos darinėjimo. Jeigu vištą pirkote turguje – gali būti, kad ji bus ruošta ir darinėta rankomis, todėl neturės prilipusių smulkių mėsos dalelių.

Dabar praverkite vištos galą ir nupjaukite ar tiesiog rankomis pašalinkite taukines. Mums sultinyje šių papildomų riebalų tikrai nereikia. Aš dar nupjaunu šalia taukinių esančią liauką, taip vadinamą uodegytę. Joje irgi nieko doro, ko gali prireikti sultiniui.

Dabar imame didelį puodą, bent 10l talpos, ir dedame į jį vištą. Į mažesnį puodą nepjaustyta višta tiesiog netilps ir tai bus nepatogu. Vištą užpilame 5l šalto vandens ir statome puodą ant vidutinės ugnies.

Žinau, kad egzistuoja tiksliukai, kuriuos receptuose tiesiog iš proto veda tokie terminai kaip žiupsnis, sauja, o „pagal skonį“ jiems apskritai plėšo vaizduotę, todėl paaiškinsiu kas ta „vidutinė ugnis“.

Jeigu gaminate ant elektrinės kaitlentės, tai jos valdymas greičiausiai turi skaičius nuo 1 iki 10. Tarkime, kad 1 skirtas palaikyti maistą karštą, 2 ar 3 leidžia lėtai virti, taip jog pakiltų vos vienas – kitas burbulas (tai – maža ugnis), o 10 kunkuliuoja, kad net dangtis kilojasi (didelė arba maksimali ugnis). Tai štai „vidutinė ugnis“ bus 5 arba 6 ant jūsų kaitlentės valdymo panelės.

Aš išmečiau savo elektrinę kaitlentę lauk, susimontavau dujinę ir džiaugiuosi bene treti metai koks tai didelis gėris ir malonumas gaminant maistą.

Kol aš čia plepėjau puode pradėjo kilti putos? Labai gerai. Stropiai jas nugraibome. Mes norime skaidraus ir tyro sultinio, todėl detalės ir smulkmenos yra svarbu.

Nustojo kilti putos? Dedame šaknines daržoves: morkas, salierus, česnako skilteles, svogūnus. Į vieną iš svogūnų susmaigstome gvazdikėlius. Jie puikiai atliks savo darbą ir drauge su svogūnu, bet vėliau nereikės jų graibyti. Jeigu lauro lapai sausi – dedame ir juos, dar beriame pipirus. Uždengiame ir sumažiname kaitrą iki minimumo. Kad sultinys virtų lėtai ir tingiai. Kuo lėčiau jis virs, tuo skaidresnis bus.

Po valandos ar pusantros dedame likusius prieskonius – lauro lapus, jei jie švieži, petražoles, čiobrelius. Ir paverdame dar pusvalandį. Kol vištiena nepradės nusimaudinėti nuo kojų kauliukų. Tada jau tikrai išvirę.

Atsargiai išimame vištą ir nuvarviname nuo jos sultinį. Atidėkime atskirai į lėkštę. Kol ji karšta – šiek tiek nugaruos ir apdžius, bus tinkama kitiems patiekalams gaminti.

Iš sultinio su kiaurasamčiu išgraibome jame virusias daržoves. Jos savo darbą atliko, todėl galime mesti lauk, mums jų nebeprireiks.

Likusiam skysčiui leidžiame atvėsti. O atvėsus atsargiai perpilame į kitą indą. Taip, kad visos smulkios dalelės liktų ant puodo dugno. Atvėsiname sultinį šaldytuve, galima ir per naktį. Nugraibome paviršiuje sustingusius riebalus.

Štai ir viskas – turime pigų, bet gardų naminį vištienos sultinį. Šaldytuve jį galima laikyti uždengtą 3-5 dienas, šaldiklyje iki 6mėnesių.

Pati paprasčiausia vištienos sultinio sriuba: sultinys su šviežiais makaronais. Imkite du litrus sultinio, jam užvirus įmeskite dvi saujas lakštinių ar tagliatelle makaronų, saikingai pasūdykite. Virkite trumpai, tik tiek, kad makaronai būtų al-dente. Pilkite sriubą į lėkštę, užbarstykite smulkiai kapotomis šviežiomis petražolėmis ir čiobreliais. Pateikite su šviesios duonos skrebučiu. Tai geriausias maistas sušildyti žiemą lauke žaidusį ir sušalusį vaiką, pamaitinti iš nugalėtos ligos pakilusį ligonį, atgaivinti pagirių kamuojamą baliauninką. Tik šiam dar įbarstykite žiupsnelį maltos aitriosios paprikos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų. Tegul atgailauja 😉