Bet tai kai ruduo atėjo netikėtai! Dar prieš savaitę mėgavomės vasariškai malonia šiluma ir saule, o štai dabar jau žvarbus vėjas lenda po striukių skvernais, šiurkštus lietus šuorais skalbia nespėjusius pagelsti medžių lapus ir sinoptikai pasakoja apie artėjančias pirmąsias šalnas. Brrr…. Labai noriu tikėti, kad tai – tik laikinas atšalimas, kad po kelių dienų vėjo kryptis pasikeis,vėl nušvis saulutė ir oras sušils bent iki 18 laipsnių. Juk tiek daug dar nepadaryta!

O kol kas aš slepiuosi namuose, šildausi prie jaukiai spragsinčio židinio ir nuoširdžiai užjaučiu šąlančių daugiabučių gyventojus, kuriems belieka tik pasvajoti apie šildymo sezono pradžią.

Būtent dabar yra šildančių ir jaukumo suteikiančių sriubų metas. Todėl su visa užuojauta jums, šąlantieji ir slogos kamuojami miestelėnai, siunčiu receptą, kuris ne tik sušildys jūsų sielas bei kūnus, bet ir apsaugos nuo tykančių virusų.

Trinta žiedinių kopūstų sriuba nėra kažkas tokio, kuo gali nustebinti tūlą valgytoją. Čia reikia žaisti prieskoniais ir tekstūromis. Ir štai visai neseniai aptikau šaunią idėją: kalafiorų sriubą gardinti gremolata. Gremolata tai specifinis itališkas prieskonis, gaminamas iš kapotų petražolių lapelių, kapotos česnako skiltelės, smulkiai tarkuotos citrinos žievelės (geltonosios jos dalies) ir šlakelio citrinos sulčių. Tradiciškai gremolata naudojama mėsos (ypač laukinienos) troškinių gardinimui, įdedant ją pačioje gamybos pabaigoje, praktiškai prieš pat pateikiant. Ji suteikia aromato, malonaus prieskonio ir švelnios rūgštelės. Patarimas gaminant gremolatą: pradžioje pasmulkinkite nuluptą česnako skiltelę, tada ant jos dėkite susuktus petražolės lapelius ir vėl kapokite. Česnakas taps dar smulkesnis, jo sultys susimaišys su petražolėmis ir beliks užtarkuoti citrinos žievelę.

Trintų žiedinių kopūstų sriuba su gremolata, skrebučiais ir šoninės trupiniais

  • 4 juostelės šoninės
  • kelios riekės baltos duonos
  • 1 geltonasis svogūnas
  • 1 raudonasis svogūnas
  • 2 saliero stiebkočiai be lapų
  • 1 vidutinė kalafioro galva susmulkinta į žiedynus
  • 1,5l naminio vištienos sultinio
  • keli šlakeliai alyvuogių aliejaus
  • šlakelis citrinos sulčių
  • druskos, juodųjų pipirų
  • nedidelis dubenėlis gremolatos pateikimui
  • grietinės pateikimui (nebūtinai)
  1. Šoninę vartydami pakepame ant keptuvės, kad taptų traški.
  2. Atidedame ant popierinio rankšluosčio apdžiūti.
  3. Duoną suplėšome nedideliais gabalėliais, apšlakstome aliejumi ir kepame 200C orkaitėje kartais pavartydami kol taps traškūs ir rusvi.
  4. Dideliame puode įkaitiname kelis šlakelius aliejaus, beriame smulkintus svogūnus ir saliero stiebus.
  5. Kepame 5-10min. kol suminkštės ir svogūnai ims rusvėti.
  6. Suberiame kalafioro žiedynus, pamaišydami pakepame kelias minutes ir užpilame sultiniu.
  7. Palaukiame kol užverda, sumažiname ugnį ir verdame ~20min. kol kalafioras suminkštėja.
  8. Nukaičiame puodą ir jo turinį susmulkiname rankiniu blenderiu.
  9. Beriame druską pagal skonį, maltus pipirus, pašlakstome citrinos sultimis ir dar padirbėjame rankiniu blenderiu, kad viskas išsimaišytų.
  10. Pateikiame dubenėliuose, įberdami skrebučių, trupintos šoninės ir užbarstome šviežia gremolata.
  11. Sotesnė versija - papildomai gardininame grietine.

Karšta, kreminė, soti, su traškiais – dalinai pamirkusiais skrebučiais. Vos juntama citrinos rūgštele ir česnako pikantiškumu. Mmmm….

kalafiorų sriuba su gremolata

Ne paskutiniu smuiku čia groja naminis vištienos sultinys. Taip, sriubą galima supaprastinti eliminavus gyvulinės kilmės dalykus ir vegetariškoje versijoje ji tebebus šauni. Bet jei į šią sriubą įmaišyt kiek aitriosios paprikos miltelių, tai aš nuoširdžiai tikiu, kad ji išgelbės ir nuo atvėsusių pėdų ir nuo varvėti pradėjusios nosies. Ir česnakas, tikiu, nudobs kokią vieną – kitą besikabinėjančią bacilą. Žodžiu vakare, po darbų, vakarienei – tiesiog puiku.

kalafiorų sriuba su gremolata

Na ir dar keli patarimai apie gremolatą: ją galima praturtinti savo nuožiūra ar pagal aplinkybes. Papildomai galima įkapoti mėtų lapelių, jei galite – įtarkuoti krieno šaknies. Yra versijų su laimo sultimis ar net įtarkuojant itališką Pecorino sūrį. Gremolata turtingas mišinys, galinti net virsti garnyru. Bet man patinka bazinė versija, nuo jos rekomenduoju pradėti ir jums. Tik netarkuokite baltosios citrinos žievelės dalies – ji suteikia daug kartumo! Tik geltonąją, kuri ir talpina savyje visus eterinius citrusų aliejus.

Na dabar jau tikrai viskas 🙂 Nesušalkite!