Ramen – tai iš Japonijos kilusi sriuba, kuri gaminama iš specialiu būdu paruošto sultinio, dažnai pagardinto sojų poadažu arba miso su kiniško stiliaus kvietiniais makaronais, su papildomais priedais arba daržovėmis. O jei trumpai, tai ramen yra japoniška sriuba su kvietiniais makaronais. Tai trumpoji versija. Bet jeigu tolimuosiuose rytuose viskas būtų taip banalu ir paprasta, tai japonai bei kinai jau, turbūt, senai būtų išnykę kaip tautos iš mūsų sociumo. Viskas yra kur kas sudėtingiau, bet aš pabandysiu tai paaiškinti.

Ramen visumoje yra labai paprastas, bet kartu ir labai sudėtingas valgis, kuris yra tiek daugiabriaunis, kad ko gero, nebūna vienodų ramen sriubų. Net Japonijoje, šios sriubos tėvynėje, skirtinguose regionuose gaminama šio patiekalo versija – nuo tonkotsu (versija su kiaulienos kaulų sultiniu), gaminamos pietinėje Japonijos provincijoje Kyushu iki miso ramen, gaminamos šiaurėje, Hokkaido saloje. Svarbiausi ir neatsiejami ramen dalykai yra ryškus sultinys ir makaronai. Tai tartum pica Italijoje, kur svarbu pagrindas ir sūris – visa kita gali būti pačiose įvairiausiose ir neįtikėtinose versijose. Ir taip pat, kaip pica iš Italijos, ramen iš Japonijos kaip greitas maistas (fast food – sotu, skanu, nebrangu) išpopuliarėjo veik visame pasaulyje (net ir Lietuvoje!) ir tapo visų mėgiamu maistu. Daugumoje maisto parduotuvių tikrai matėte greito paruošimo makaronus, kuriuos tiesiog reikia apiberti sultinio milteliais ir užpylus verdančiu vandeniu bei palaukus kelias minutes jau galima valgyti. Jie pigūs, jų pilna visur, jie populiarūs, jaunimo dar vadinami bomžpakiais. Ir štai kas yra įdomiausia: šie bomžpakiai yra industrinė ramen versija. Nupiginta, suvulgarinta, išniekinta, nuvalkiota iki purvo, tačiau tai – ramen idėjos pagrindu sukurtas… kchem… produktas.

Tikrasis, gerai pagamintas ramen yra nuostabus patiekalas, aš stengiuosi jo paragauti visose šalyse, kur tik lankausi. Ir aš tyčia naudoju žodžius „gaminti“ ir „patiekalas“, nes tai nėra tiesiog išvirta ir nėra tiesiog sriuba. Tai kartu ir pagrindinis patiekalas, kuris oficialioje versijoje valgomas su lazdelėmis ir šaukštu, o neoficialioje aplinkoje – lazdelėmis ir tiesiog geriamas iš dubenėlio.

Sultinys

Kaip jau supratote – sultinys ramen sriuboje yra bazė, visa ko esmė, pradžia ir pabaiga. Ramen prasideda sultinio virimu ir baigiasi paskutiniu jo gurkšniu iš dubenėlio. Sultinys yra tai, kas pasako viską apie ramen ir jo virėją. Pasaulyje yra dešimtys tūkstančių ramen virėjų ir jie kiekvienas turi savo sultinio virimo paslaptis.

Pagrinde yra keturios ramen rūšys priklausomai nuo to, koks sultinys yra verdamas ar naudojamas. Aišku, dabar madinga viską dekonstruoti, keisti, laužyti taisykles ir daryti aukštyn kojomis. Tačiau tam, kad laužymo rezultatas būtų vykęs – visų pirma dera išmokti taisykles.

  • Shio – viena iš seniausių žinomų ramen sriubų versijų, reiškianti „druską“. Tai šviesus, gelsvas sultinys verdamas iš sūraus vandens ir bet kokiomis proporcijomis dedamų vištienos, žuvies, daržovių ir jūros dumblių;
  • Tonkotsu arba „kiaulės kaulas“ – tai baltas, drumstas sultinys, gaminamas iš ant stiprios ugnies keletą valandų verdamų kiaulienos kaulų. Verdama tol, kol sultinys tampa beveik kreminiu, su ryškiu kiaulienos skoniu;
  • Shōyu arba „sojos padažas“ – tamsus ir skaidrus sultinys, dažniausiai verdamas iš vištienos su kaulu ir daržovių, rečiau – naudojant jautieną arba žuvį, su sojos padažo priedu. Sultinys tampa tamsus, išraiškingas, bet tebėra lengvas ir gaivus.
  • Miso – tai visiškas naujadaras ramen sriubose, išpopuliarėjęs apytiksliai 1965m, kuomet vištienos sultinys pradėtas gardinti miso, salsvo skonio pasta, gaminama iš fermentuotų ryžių ir sojos pupelių. Svarbu žinoti, kad miso nėra verdama, išverdamas sultinys ir miso tiesiog ištirpinama karštame sultinyje, mat verdant prarandamos gerosios miso maistinės savybės.

Priedai

Kai sakiau, kad ramen yra gaminamas, tai turėjau omenyje, kad ne viskas yra verdama. Taip, sultinys verdamas, o antai kvietiniai makaronai paruošiami labai greitai, todėl jie dažnai verdami labai trumpai arba tiesiog užpilami karštu sultiniu, kuris ir išbrinkina makaronus iki tinkamų. Teoriškai jie turi išbrinkti nuo tada, kai pradedama konstruoti porcija iki tada, kai ji patenka valgytojui ant stalo.

Konstruojama – irgi čia tinkamas žodis. Ramen yra labai sveikuoliškas patiekalas, jame daug daržovių, kitų pavienių priedų, kurie nėra kaip nors nesveikai gadinami. Karbonado, užkepto su grybais ir sūriu šioje sriuboje nebūna. Bet būna plonomis riekelėmis pjaustyta kiaulienos nugarinė be riebalų, kur virė kartu sultinyje. Dar – šviežios daržovės: pekino kopūstai, svogūnų laiškai, agurkai, pupelių daigai ar fermentuoti bambukų ūgliai. Vidutiniškai virtas kiaušinis, kuris idealiu atveju turi tvirtą baltymą ir dar skystą trynį. Grybai, kukurūzai, sviestas.

Priedų dėka sriuba tampa soti, tačiau neapsunkina. Ji maistinga, lengvai virškinama, kartu yra labai guodžianti ir sušildanti, todėl ypač populiari žvarbiomis rudens ar žiemos dienomis.

Pasigaminkime

Jeigu kalbėti trumpai – ramen gamyba labai paprasta: į dubenėlį dedami makaronai, aplink juos dedami „sunkieji“ priedai, užpilama labai karštu, bet neverdančiu paruoštu sultiniu ir užbarstomi smulkūs arba „lengvieji“ priedai. Patiekiama.

Tačiau gaminant nuo pradžių tai šiek tiek užtrunka. Pavyzdžiui naudojant džiovintus grybus juos reiktų pamerkti šaltame vandenyje prieš valandą.

Taigi, visų pirma išsiverdame sultinį – naudojame vištienos kaulus, 300g. kiaulienos nugarinės be riebalų, nykščio dydžio imbiero šaknies gabaliuką, porą. Kaip virti sultinį rasite sultinių skyriuje. Išvirus sultinį nukošiame, kiaulieną atidedame, įdedame 2 ar 3 šaukštus miso pastos, išmaišome. Kol virė sultinys išverdame kelis kiaušinius. Jeigu ant pakelio nurodyta – verdame ir ramen makaronus. Tačiau juos verdame paskutinius. Tame tarpe susimulkiname norimus priedus: supjaustome nugarinę riekelėmis, pasmulkiname šviežius grybus, supjaustome svogūnų laiškus, šviežią aitriąją papriką (jei mėgstate aštriau).

Į dubenėlius dedame makaronus, po kelias riekeles kiaulienos, šone beriame pupelių daigus, bambukų ūglius, grybus. Užpilame sultiniu, tiek, kiek reikia makaronams apsemti. Užlašiname sezamo aliejaus, dedame perpjautą kiaušinį, užbarstome svogūnų laiškais.

Dubenėlius pateikiame iškart, su lazdelėmis ir gausiu popierinių servetėlių kiekiu. Valgome, šliurpiame, čepsime ir mėgaujamės užplūstančia gera nuotaika.

Susidomėjusiems ir skaitantiems angliškai – nuoroda į kitas populiarias ramen versijas: greatist.com

Ir pabaigai – dar viena nuotrauka. ramen2

Ne, ji ne mano – pasiskolinta iš svetainės forkknifeswoon.com kur rasite ramen versijos su vištiena receptą. O nuotrauką įdėjau tam, kad jus užpultų seilėtekis ir viską metę eitumėte gaminti šio šaunaus patiekalo, kuris yra toks pats gardus, kaip ir gerai atrodo. 🙂