Klasikinis maisto gamybos procesas atrodo taip: Noriu valgyti -> Išsirenku receptą -> nusiperku trūkstamus maisto produktus -> gaminu pagal instrukciją -> malšinu alkį gautu rezultatu.

Viskas paprasta ir aišku. O ką daryti, jeigu žinai kokius maisto produktus turi, nenori (ar negali) niekur eiti ir nežinai ką galima pasigaminti iš to ką turi? Tam žmonija sukūrė nemokamą išmanųjį pagalbininką. Susipažinkite – SuperCook!

Veikimo esmė labai paprasta: programėlėje sukaupta informacija apie tūkstančius receptų su jiems reikiamais produktais. Pagal nutylėjimą programėlė mano, kad jūs turite vandens ir druskos. Visa kita reikia nurodyti: jūs einate per meniuką ir spaudote užrašus, kurių produktus turite.

Kai suspaudote tai ką turite – paprašote rezultato ir programėlė parodo jai žinomus valgių receptus, kuriuos galite pasigaminti iš turimų produktų.

Jeigu jums tinka ne viskas, nes turite mitybos apribojimų ar kitų poreikių – galite pasinaudoti filtru viršuje ir netinkamus receptus programėlė atmes, rodydama tik tai, ko jūs ieškote.

Pasirinkus vieną ar kitą receptą programėlė parodys konkretaus recepto produktų kiekius, ir jei jums tinka – nukreips į recepto svetainę.

Be to, jei jums svarbu – parodys maistinius recepto rodiklius, įskaitant kalorijų kiekį.

Iš esmės tai – interneto svetainių agregatorius, kuris iš tūkstančių maisto gamybos svetainių surenka receptus, juos standartizuoja atrankos požymiams ir sudeda kaip katalogą į vieną vietą, bet nesinaudoja svetimu turiniu, o pageidaujančius recepto nukreipia į originalų šaltinį. Toks savitas receptų paieškos mechanizmas.

Šioje vietoje laikas papasakoti smagią istoriją apie šį blogą. Kai dar nerašiau blogo, tiesiog turėjau registruotą vardą, kuris buvo nenaudojamas, tad man buvo kilusi panaši idėja.

Kaip žinia dabar maisto gamyba iškeliavo į Youtube, Instagram ir TikTok platformas. O prieš 10 metų buvo populiarūs maisto blogai ir juos rašė visos, kurios netingėjo. Taip, rašė „visos„, mat rašančių vyrų tuomet buvo galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti.

Žodžiu maisto blogų buvo daug, jie gyveno padrikai, juose sekti buvo sudėtinga o naujienų apžvalga reikalavo nemažai pastangų. Aš pasėdėjau kelis vakarus ir sukūriau internetinių naujienų agregatorių, kuris pačiupdavo bloguose pasirodžiusius naujus įrašus ir patalpindavo jų pavadinimus su aktyvia nuoroda į originalų įrašą. Gal net kelis įrašo sakinius kaip pradžią pridėdavo – dabar tiksliai nebepamenu. Man tai buvo labai patogu: atėjai – atsidarei puslapį, permetei akimis naujienas, paskaitei kas įdomu ir baigtas kriukis.

Labai gali būti, kad tą projektą būčiau plėtojęs ir tobulinęs, bet gana greitai uždaruose maisto tinklaraištininkių formuose dėl šios naujienos pakilo triukšmas tartum į vištidę būtų lapė įsisukusi. Į mano elektroninį paštą pradėjo plaukti peticijos su grasinimais, kad svetainės veikla būtų kuo skubiau nutraukta, mat aš neva naudojuosi jų autoriniu turiniu tam neturėdamas leidimo ir jeigu nepaklausysiu tai būsiu nubaustas teisme. Taip, jūs ir vėl perskaitėte teisingai: susireikšminusios namų šeimininkės grasino man teismais už tai, kad aš nemokamai kūriau joms srautą, kėliau SEO reitingus back-link’ais ir t.t. Kitaip tariant dariau tai, už ką dabartiniai turinio propaguotojai pinigus moka, tik nemokamai.

Kadangi nėra nieko beviltiškiau, nei kovoti su įniršusia ir neišprususia gauja aš tyliai pasišypsojau, uždariau aną projektą ir ilgainiui nutariau rašyti pats. Anų laikų „maisto megaprojektai” tyliai numirė, panašiai kaip tūlas supermamų forumas, ir niekas jų net nebeprisimena egzistavus. Na ir tebūnie 🙂 Ką gali žinoti, gal net nebūčiau pradėjęs rašyti pats, jei ne susireikšminusių tetų tamsumas 🙂

Anyway, ne visur naujovės deginamos ant laužo – yra kas panašias idėjas realizuoja ir tobulina. Gražus to pavyzdys mano aprašytas Super Cook projektas.

Dirba kaip standartinė svetainė visose naršyklėse: https://www.supercook.com/

Arba gali būti kaip programėlė jūsų išmaniajame – jas rasite Google Play ar AppStore. Smagaus naudojimo ir naujų įkvėpimų virtuvėje! 🙂