Pabūsiu šabloniškas, bet pagrįstai ir konstruktyviai: paragavę šios patiekalo versijos karkos kitaip ir nebegaminsite, kaip tik šiuo būdu. Ir štai kodėl: visi žinote klasikinį „Piemenų pyragą” dar žinomą kaip „Šepardo pyragas” (Shepherd’s pie).

Dabar įsivaizduokime, kad iš jo pašaliname nuobodžią maltą jautieną ir vietoje jos įdedame aluje troškintos karkos mėsos? Skamba intriguojančiai? Eima gaminti!

Žinoma, reikės karkos ar dviejų mažų. Geriausia karštai rūkytos, bet tiks ir virta ar tiesiog porą – trejetą valandų pagulėjusi 150C temperatūros orkaitėje. Svarbu jos mėsa būtų minkšta ir lengvai atsiskirtų nuo kaulo beigi skūros.

Tokios karkos mėsą atskiriame nuo skūros, riebalų, kaulo ir kremzlių – turi likt tik raumuo, raudonoji karkos dalis. Štai šią mėsą susmulkiname juostelėmis ar kubeliais, neturi didelės reikšmės.

Dar pasmulkiname 3 – 4 svogūno galvas plunksnelėmis ir apkepiname jas keptuvėje ant aliejaus, kol ims dengtis auksine spalva. Štai dabar smulkintą karką sumetame pas svogūnus ir apkepame ant stiprios ugnies kol ji taps minkšta ir ims skrusti. Tai truks ~10-15min.

Mėsą gardiname gausiu kiekiu malto juodojo pipiro, galima papildomai pagardinti džiovinta kalendra. Supilame šviesaus alaus tiek, kad mėsa būtų beveik apsemta. Dabar kiek sumažinę kaitrą paliekame mėsą troškintis neuždengę, idant alus persmelktų mėsą ir bent pusė jo nugaruotų.

Kaip žinia, nugaruos vanduo ir alkoholis, o visos skoninės savybės liks skystyje, kuris pavirs ryškiu padažu.

Kol mėsa troškinasi – sugrūdame virtas bulves su šlakeliu pieno, idant masę pavirstų kažkuo panašiu į bulvių košę. Į šią masę įmaišome 100-150g tarkuot kietojo sūrio ir ~100g svogūnų traškučių. Jais prekiaujama daugumoje didesnių maisto prekių parduotuvių, tai labai stipriai skuepti svogūnai, praktiškai tapę traškučiais. Viską sumaišome, idant gautume tolygiai bulvėse pasklidusius priedus.

Dabar imame indą, skirtą orkaitei, į jį supilame keptuvės turinį ir ant viršaus tolygiai paskleidžiame bulvių masę su priedais. Visą šį gėrį pašauname į 200C kaitrumo orkaitę ir paliekame dar pakepti 15-20min.

Po šio laiko, kai užkepėlės paviršius taps dailiai paskrudęs, ištraukiame indą ir grožimės, kaip dailiai jame viskas burbuliuoja ir skleidžia svaiginamus kvapus.

Šio patiekalo paviršius turi traškią plutelę, bet pats jis minkštas, kabinamas šaukštu tartum košė.

Kaži ar bereikia pridurti, kad idealus garnyras šiam patiekalui – gerai įrūgę, traškūs agurkėliai. Šis patiekalas – tikras šaltojo metų sezono džiaugsmas, gardžiai pasotinantis, sušildantis ir paguodžiantis.

Jeigu mėgstate kiaulienos karkas būtinai pasigaminkite šią patiekalo versiją. Ir kaip jau žadėjau – tik pasikartosiu: jūs gaminsite karką tik taip ir niekaip kitaip.

Skanaus! 🙂