Man sekmadienis yra ta diena, kai dažniausiai suku galvą „o ką pagaminti?”. Norisi kažko, kas dar neragauta ir kartu nebandyta. Bet kartu neaišku ko tiksliai norisi ir ką gaminti. Imu varyti senas kulinarines knygas, ieškau įkvėpimo ir galiausiai pasirenku kurį nors klasikinį patiekalą. Man tai būna būdas paragauti kulinarinės klasikos pavyzdžių ir kartu patestuoti ar viena bei kitas patiekalas ilgainiui tiktų kokiai didesnei šeimos šventei.

Šis sekmadienis buvo skirtas išsibandyti prancūzų virtuvės klasiką Le poulet a la biere. Tai klasikinio, visiems žinomo recepto Coq au Vin (gaidys vyne) šiaurietiškas atsakas Coq a la Biere (gaidys su alumi). Tiesa, ilgainiui gaidžiai tapo retenybė ir patiekalas virto Le poulet a la biere arba tiesiog višta su alumi.

Višta – pagal klasikinį receptą jos reikia ~2kg. dydžio. Bet aš nemėgstu troškinti visos vištos – o šis patiekalas bus troškinamas – nes mano galva troškinimui labiau tinka raudona mėsa. O krūtinėles ir kitas baltos mėsos dalis reikia gaminti greičiau paruošiamais būdais.

Taigi nupirkau 1,5kg vištos šlaunelių su kaulu.

Dar patiekalo gamybai reikės:

  • 200g šaltai rūkytos kiaulienos šoninės su raumenuku
  • 250g pievagrybių
  • 200ml grietinėlės
  • 2 svogūno galvų
  • pusės šaukšto miltų
  • 0,568 l (pintos) alaus. Originalus receptas rekomenduoja naudoti šviesų belgišką alų, turtingą karamelinių salyklų skoniais. Neturint belgiško rinkitės bet kurį kitą šviesų ar gintarinį elį.
  • prieskonių: druskos, maltų pipirų, lauro lapų, džiovinto raudonėlio ir čiobrelio arba viduržemio prieskonių mišinio
  • kapotų petražolių lapelių pateikimui irgi būtų neprošal.

Ir žinoma – storadugnio sunkaus puodo su dangčiu troškinimui.

Įjungiame orkaitę +160C temperatūrai ir galime eiti gaminti.

Visų pirma – ant didelės ugnies keptuvėje su šlakeliu aliejaus apkepame šlauneles, idant dailiai apskurstų ir oda įgautų aukso spalvą.

Keptuvę atidedame į šoną, ant ugnies statome puodą ir jame įkaitiname kelis šlakelius aliejaus.

Beriame kubeliais pjaustytą šoninę, stambiais kubeliais pjaustytus svogūnus ir ketvirčiais pjaustytus pievagrybius. Kepame pamaišydami, kol viskas dailiai apskrunda.

Šioje vietoje klasikinis receptas rekomenduoja įpilti 50g brendžio ar konjako ir juo nuskalauti viską, kas prilipo prie dugno. Galima tą daryti, galima praleisti – jūsų nuožiūra.

Dabar ant apkeptų produktų dedame višieną. barstome druska, pipirais ir likusiais prieskoniais. Į tarpus dedame lauro lapus.

Viską užpilame alumi. Alus gali gausiai putoti – nesigąsdinkite, tai ilgai netruks.

Uždengiame dangtį ir pašauname puodą į orkaitę 45min. Praėjus šiam laikui išimame puodą ir randame nuo kaulo byrančią mėsą bei gausų kiekį skysčio.

Vištieną atsargiai išgriebkite, dėkite į kitą kepimui tinkamą indą ir grąžinkite į orkaitę – tegul po truputį skrunda. Ji troškinosi, visa kiek patęžusi, todėl šiek tiek skrudinimo jai bus į naudą.

Puodą reikia užkaisti ant viryklės. Jeigu skysčio daug – nusmekite jo dalį samčiu, stengdamiesi nepakabinti grybų ar šoninės.

Puodelyje supilkite grietinėlę ir joje išmaišykite miltus, geriausia šluotelės pagalba, idant neliktų gumuliukų. Mišinį supilkite į puodą ir periodiškai maišykite mentele. Ilgainiui – panašiai 10min bėgyje – padažas sutirštės ir įgaus padažams būdingą klampumą.

Dabar galima nukaisti padažą ir pradėti ruoštis pateikimui.

Tam reikia paimti nemažą keramikinį indą neaukštais kraštais. Idealu, jei prieš tai jis būtų pašildytas orkaitėje. Ant dugno reikia supilti padažą iš puodo, ant viršaus sudėti apskrudusią vištieną iš orkaitės. Ir pabarstyti kapotomis petražolėmis.

Aš petražolių neturėjau, tad nebarkit labai, kad jų nesimato nuotraukoje.

Toks karštas indas tiekiamas į stalą, jau patiekus dedami vištienos gabalai, kurie apipilami sodriu ir turtingu padažu. Dėl papildomo garnyro nepatarinėsiu, rinkitės jį savo nuožiūra.

Štai toks vieno puodo patiekalas, pagaminamas gana nesudėtingai ir santykinai nebrangiai. Turtingas savo skoniais ir tekstūromis. Bent kartą tikrai verta išbandyti šį receptą, ką gali žinoti – gal jis taps vienas jūsų mėgiamiausių?

Ir išties, jis gali būti gaminamas ir nedidelėms šventėms. Nes skonis turtingas, nekasdieniškas, o pagaminti didesnį šio patiekalo kiekį prireiks tiek pat pastangų, kaip gaminant vos keliems valgytojams.

Skanaus!