Kartais parduotuvėje man būna taip, kad pamatau kurį nors maisto produktą, kurio man tuo metu visai nereikia. Bet aš jį perku, nes man jis tuo metu atrodė patrauklus, vertingas ar naudingas ateityje. Taip nutiko ir su šiuo šoninės gabalu – jis išdidžiai gulėjo lentynoje, dailiai atpjautas, su kauliukai, šiek tiek raumenuko, storu sluoksniu lašinio ir oda. Rodos tik ir laukė, kada aš jį nupirksiu ir ką nors iš jo pagaminsiu. Aš neatsilaikiau. Ir jau įdėjęs jį į pirkinių krepšį prisiminiau, kad jau kuris laikas mano atmintyje kabo vienas įdomus recepčiukas, kurį man labai maga išbandyti, bet vis nerasdavau tam laiko.
Tiesa, originaliai jis gaminamas iš kiaulės papilvės. Tačiau aš pasirinkau šį storą šono fragmentą ir nutariau su juo išbandyti galimybę pasigaminti kinų virtuvės užkandį – troškintą kiaulienos papilvę.
Receptas nesudėtingas, tačiau gamyba užtrunka kelias valandas.
Visų pirma parinkite dailų riebų kiaulės mėsos gabaliuką su oda. Kaip minėjau, originaliai tai turėtų būti papilvė, bet tiks ir lašinukai su oda ir raumenuko fragmentu. Reiktu apie kilogramą sveriančio dailaus stačiakampio.
Dar parinkinte tokio dydžio puodą, į kurį šis gabaliukas kaip tik telpa ir aplink nelieka daug tuščios vietos.
Dabar dėkite puodą ant vidutinės ugnies, įberkite porą šaukštų cukraus ir nelieskite – stebėkite kaip cukrus kaista, tirpsta ir tamsėja, virsdamas karamele. Kai cukrus ištirps nukaiskite puodą ir dėkite į jį likusius produktus:
- ant dugno, tiesiai ant cukraus užmeskite saujelę rankos piršto ilgio atkarpomis supjaustytą saujelę svogūnų laiškų ar laiškinių česnakų
- kelias išilgai perpjautas skilteles česnako
- du lauro lapelius
- 5-6 juosteles (arba skridinėlius) imbiero šaknies
- 2 žvaigždanyžius
Įdėkite į puodą mėsą oda į viršų ir puodą vėl pastatykite ant ugnies. Supilkite stiklinę ryžių acto (arba jei neturite – tuomet paprasto, bet pusę stiklinės), dar įpilkite 100ml saldaus čili padažo, įpilkite 100ml sojos padažo ir kiek trūksta – įpilkite vandens tiek, kad mėsos gabalėlis iki pusės būtų paniręs į skystį. Aš mėgstu kiek aštriau, todėl dar įmetu kelis gabalėlius čili pipiriuko.
Pagrindinis darbas atliktas. Dabar belieka sulaukti kada skysti puode užvirs, sumažinti ugnį iki minimalios, uždengti dangčiu ir taip ramiai, ant mažos, ugnies virti 1 valandą.
Po valandos puodą nudengti, mėsą apversti oda žemyn, vėl uždengti ir virti dar 30min. Jeigu pamatysite, kad skystis labai nugaravo – papildykite verdančiu vandeniu (patogiausia tiesiai iš arbatinuko) idant vėl būtų apsemta iki pusės.
Suėjus pusvalandžiui mėsą reikia perkelti į garų vonią. Man lengva – aš turiu orkaitę su gamybos garuose funkcija. Tai 110C – 1val. trukmės – išgriebę iš puodo mėsą kepimo skardelėję pašaunam į orkaitę ir paliekam kaisti garuose.
Jei garų orkaitės neturit – ją galima suorganizuoti dideliame puode: jame įpilate šiek tiek vandens, tada dedate groteles idant jos būtų virš vandens, kai vanduo užverda – ant grotelių dedate indą su puode virta mėsa ir uždengę dangtį ant mažos ugnies paliekate ją kaisti garų kupiname puode.
Jeigu ir tam nėra galimybės – bala nematė, pavirkite tame pačiame puode dar valandą, apversdami kas pusvalandį. Nebus tobula, bet bus panašu.
Po valandos mėsą išimame, atvėsiname ir dedame į šaldytuvą bent valandai, o dar geriau – per naktį. Ir jau tada pjauname ir ragauname.
Aš neminėsiu to fakto, kad ilgą laiką mirkę verdančiame prieskoniuotame tirpale lašiniai pasisėmė visus jo skonius ir dalį aromato. Skanu, pikantiška – tą jau galėtumėte įtarti patys.
Tačiau ilgas ir švelnus riebios mėsos apdorojimas drėgnoje terpėje jos skonį bei tekstūrą kardinaliai pakeitė. Gali būti, kad esate ragavę virto lašinio. Riebu, veliasi it tepalas burnoje, nelabai skanu ir nepatrauklu.
Šis rezultatas kardinaliai kitoks. Visų pirma nebeliko tipiško besiveliančio riebumo. Mėsa tapo skalsi ir maloni valgyti. Jausmas, tartum valgytum mėsišką zefyrą. Tirpsta burnoje ir norisi dar. Labai minkšta ir lengvai sukramtoma odelė. Ir viskas apipinta pikantiško, kiek aštroko prieskonių indėlio.
Visiškai skirtinga lyginant su tuo, ką iki šiol esu ragavęs, o lašinių esu ragavęs visuose įmanomuose pavidaluose, pradedant tiesiog sūdytais ir baigiant šmalcu.
Mes visi skirtingi ir aš negaliu atspėti, kad jums tai labai aptiks. Tačiau bent kartą turite tai išbandyti. Tai visiška nauja patirtis paprastame kulinariniame pasaulyje.
Skanaus! 🙂
