Bulvių traškučiai yra visų smerkiamas ir kartu visų mėgiamas užkandis. Smerkiamas, nes „tai gi nesveikas maistas, nu” ir mėgiamas, nes daugeliui jie yra guilty pleasure.
Aš nesu didelis pramoniniu būdu gaminamų bulvių traškučių gerbėjas, nes nerandu (ok – labai retai randu) man patinkančius. Dauguma jų perpildyti sintetinių skonių, nėra natūralaus pojūčio ir t.t. Vieninteliai traškučiai, kuriais kartais pasimėgauju yra su druskos ir acto skoniu. Acto skoniu, todėl dažniausiai yra tiesiog rūgštūs, nei skanūs. Taip yra todėl, kad tikro acto traškučių gamybai nenaudoja. Acto skonio traškučius 1968m. išrado Kanados chemikas Jim Connell. Jis ilgai ieškojo būdo kaip actą paversti sausa materija neprarandant skoninių savybių ir vėliau radęs sprendimą pradėjo naudoti natrio acetatą. Ir dabar gaminant acto skonio bulvių traškučius naudojamas natrio acetatas, natrio diacetatas ir grynos acto rūgšties mišinys.
Vienok, galima pasigaminti naminių bulvių traškučių su tikro acto skoniu. Ir ne aitriai dominuojančiu, o maloniai juntamu. Štai kaip tai daroma: visų pirma reikia keleto didelių bulvių, kurias reikia nuplauti ir nušveisti su kempinėle. Skusti nereikia. Tada bulvės supjaustomos 2mm storio riekelėmis, sudedamos į dubenį ir nuskalaujamos šaltu vandeniu, idant nusiskalautų krakmolas.
Gerai nusunkus ir nuvarvinus bulvės užpilamos paprastu pigiu 9% spirito actu ir paliekamos jame mirkti pusvalandį. Rekomenduoju užpylus actu jas švelniai pakendenti pirštais, idant ir tarp sulipusių skiltelių papultų actas.
Po pusvalandžio actas nupilamas, bulvės nuvarvinamos, apibarstomos druska (galima barstyti gausiai, nebijant persūdyti), maltais juodaisiais pipirais (jei mėgstate) ir pašlakstomos alyvuogių aliejumi. Vėlgi pirštais reikia bulves iškedenti idant druska ir aliejumi jos būtų padengtos visos.
Taip paruoštas bulves galima kepti. Klasikini atveju jos turėtų būti verdamos aliejuje. Bet tai imlus laikui ir gausus riebalais procesas. Aš paėmiau kepimo skardą, išklojau kepimo popieriumi ir sudėliojau bulves ant jo, kiek perdengdama viena kitą. Taip jos neprilimpa prie popieriaus ir iš abiejų pusių tolygiai kaitinamos.
Skardą pašoviau į +200C orkaitę ~35min. Gavau dailų ir spirgantį rezultatą.
Iškart keli praktiniai patarimai:
- aliejumi tolygus padengimas svarbu – kur mažiau aliejaus bulvės ne kepa, o džiūsta
- plonai supjaustyti svarbu – storesnės skiltelės nebus traškios
- kepant svarbu pasiekti rusvą spalvą, šviesesnė dar nebus traški
- svarbu nesudeginti, nes traškučiai taps kartūs
Dar jei namuose turite dabar madingą karšto oro gruzdintuvę tai rezultatas apskritai turėtų būti tobulas.
Na, bet ir šis visai pusė bėdos gavosi. Švelnus acto prieskonis, kiek mažoka druskos, bet visai vykęs užkandis. Gal net įdomiau nei pagamintas pramoniniu būdu.
Jei nemėgstate acto, tai galite naudoti kitus prieskonius – paprikos, svogūno ar česnako ar dar kitus miltelius. Svarbu, kad prieskoniai būtų sausi, idant nedegtų kepant.
Nenaudojant acto ir mirkyti nereikia – nuplovėt, nusausinot, apibarstėt ir galit šauti į orkaitę. 🙂
