Šiandien yra balandžio 13 d. Šio blog’o 9-asis gimtadienis. Vienok, jis nebus toks šventinis kaip ankstesni 8 gimtadieniai iki šiol.

Ištikimiausi šio tinklaraščio skaitytojai jau pastebėjo, kad nauji įrašai tapo labai reti ir rašymo dinamika stipriai sulėtėjo. Tam yra trys esminė priežastys.

Pirmoji:

Pradėjau rašyti tam, kad paskatinčiau gaminti namie. Manifestą išdėsčiau skiltyje „Apie projektą” ir jis buvo mano pagrindinė motyvacija rašyti. Dabar jau gamina visi. Net žymūs influenceriai pasakoja kaip jie nustojo užsakinėti pristatymą į namus ir gamina patys, taip sutaupydami krūvas pinigų. Tiesa, norint gaminti namuose šiais laikais privaloma turėti Air Fryer’į, bet tai jau visai kita istorija.

Antroji:

Žmonės nebeturi kantrybės skaityti. Jeigu prieš 5 ar daugiau metų parduodavo istorijos, tai dabar jos niekam nebėra įdomios. Žmonės nebemoka skaityti arba nebenori to daryti. Dabar visos kulinarinės mokyklos norėdamos pasiekti auditoriją privalo talpinti turinį TikToke, Instagram reels ar Youtube shorts. Nes turinys, ilgiau nei minutė, niekam neįdomus. Man šie trend’ai netinka, nepatinka, niekada nesivaikiau madų ir neketinu to daryti ateityje.

Trečioji:

Aš visa galva pasinėriau į sodybos reikalus, o ypač – į savo mylimą bitininkystę, todėl paieškoms, receptų patikroms, gamybai, fotografijai ir rašymui beveik nelieka nei laiko, nei sveikatos nei motyvacijos. Todėl pats sau nerandu atsakymo į klausimą kodėl turėčiau kažką daryti jei nenoriu.

Ką tai reiškia?

Projekto stabdymą neribotiems laikams. Pasiliksiu šį projektą kaip archyvinę medžiagą ar užrašų knygutę. Gal kartais papildysiu naujais receptais, jei bus verta. Arba ne. Matysim.

Dargi, jei yra entuziastų – galiu perleisti projektą į geras rankas. Turit idėjų branding’ui – galiu parduoti tik domeną. Toks, su tiek metų įdirbio, pakelėje nesimėto.

Svajojot apie panašų projektą? Parduosiu su visu turiniu (teisėmis) ir CEO įdirbiu. Galiu net su esama virtualke serveriai.lt. Liks tik persidaryt savo maniera ir tęsti. Rašykit regimantas(eta)gmail.com – padiskutuosim. Tik jei manot, kad susidomėsiu minimalios algos ekvivalentu, tai negaiškit nei savo nei mano laiko.

Tai kažkaip taip. Kaip kadaise dainavo A.Mamontovas: „jeigu buvo pirmas kartas – paskutinis irgi bus”.

O kaip bus – parodys laikas. Ačiū tau, mano ištikimas Skaitytojau, kad visą šį laiką buvai kartu, skaitei ir sekei. Juk Tau ir rašiau.

Ačiū!

pastaba: įrašo iliustraciją sukūrė AI ir tai dar viena priežastis nebetęsi savo veiklos. Niekam neberūpi originalūs šaltiniai.