Ketaus arba špyžiaus indai yra unikalūs savo savybėmis. Nesvarbu, kas jie – puodai, keptuvės, troškintuvai ar kazanai – visi jie pasižymi unikaliomis savybėmis, kurių neturi jokie kiti indai.

Visų pirma jie, lyginant su kitais indais, yra storasieniai ir sunkūs. Juose daug metalo, kuris savaime irgi nėra tiesiog plienas ar aliuminis – tai ketus, gebantis dirbti aukštose temperatūrose ir išlikti ilgaamžis. Sudėjus dvi šias ypatybes galima įvardinti pagrindines ketaus indų savybes: jie geba sukaupti, tolygiai paskirstyti ir ilgai išlaikyti šilumą. Ir jie yra ilgaamžiai, jeigu su jais nesielgiama labai neprotingai.

Šilumos kaupimas ir paskirstymas yra pagrindinė šių indų savybė – ketaus indą galima dėti tiesiog ant atviros ugnies ir kaitinti į valias. Jam nieko nenutiks – jis nesudegs, nesutruks, nesideformuos. Tačiau jis sukaups savyje daug šilumos ir savo korpuso dėka ją laikys kaip buferį. Pavyzdžiui ideali keptuvė kepti steikui yra špižinė keptuvė: gerai ją įkaitinus ir užmetus ant jos net ir didelį mėsos gabalą jį neatvėsta ir vyksta efektyvus mėsos kepimas aukštoje temperatūroje.

Naudojant ketaus indus su dangčiu galima pasinaudoti šilumos paskirstymo savybe ir paversti juos mažomis orkaitėmis. Pavyzdžiui ketaus puode su dangčiu galima kepti duoną net neturint orkaitės. Kazanuose ant gyvos ugnies gaminami patiekalai išmaniai juos naudojant gali būti kepami arba tolygiai troškinami tame pačiame inde priklausomai nuo poreikio.

Ketaus indai tiek universalūs, kad gali paprastose virtuvėse atlikti daugumą virėjo keliamų užduočių. Kiek save pamenu – visą mano gyvenimą – mano tėvai turėjo tik vieną keptuvę. Didelę, sunkią, plačią ketaus keptuvę. Ir joje buvo gaminami patys skaniausi patiekalai. Maža to, nors medinė keptuvės rankena jau gerokai nusidėvėjo dėl ilgamečio naudojimo, tačiau pati keptuvė tebėra puikios būklės ir tarnaus maisto gamyboje ilgus metus.

Ketaus indai yra labai ilgaamžiai. Jie keliauja iš kartos į kartą ir kantriai tarnauja. Tie, kas moka elgtis su ketaus indais labai juos brangina ir vertina. Tad jeigu taip gyvenime nutiks, kad pas savo senelius ar tėvus rasite seną ir seniai nebenaudojamą ketaus keptuvę ar puodą – neskubėkite jų išmesti. Jei tik jie nėra įtrūkę ar sudužę jie ir toliau tinkami naudoti, o aš jums papasakosiu kaip paruošti ketaus indus naudojimui ir kaip jais naudotis.

Svarbi pastaba: dabar yra gaminami ketaus indai, kurie gamybos eigoje padengiami keramine emale. Jie nereikalauja paruošimo, apie kurį aš pasakosiu, ir naudojami kitaip. Jeigu turite tokius indus apie teisingą jų naudojimą skaitykite gamintojo nurodymuose ir instrukcijose. Žemiau mano pateikiamos instrukcijos skirtos ketaus indams be papildomos dangos!

Ketaus indų pirminis paruošimas

Visiškai nesvarbu kokio amžiaus ketaus indą turite (ir koks tai indas) – tai gali būti visai naujas puodas iš parduotuvės arba sena, surūdijusi keptuvė. Tai neturi jokios reikšmės. Prieš naudojant ketaus indą būtina tinkamai paruošti. Kalbėsiu naudodamas savo ketaus keptuvę kaip pavyzdį, o jūs galėsite šią instrukciją pritaikyti savo indų paruošimui.

Visų pirma indą reikia nuplauti po šiltu vandeniu su muilu ir kempinėle. Galima naudoti bet kurį skystą indų ploviklį. Taip jūs pašalinsite dulkes, nešvarumus, senus riebalus ir kt. Jei indas naujas – gali būti padengtas konservantu, kad nerūdytų ir atrodytų patraukliai, jį irgi reikia nuplauti.

Nuplovus nušluostykite ir įdėmiai apžiūrėkite indą (ypač jei jis yra senas) – ar nėra vizualiai matomų metalo įtrūkimų ar skilimo žymių. Jei ne – galima ruošti indą toliau.

Sekantis etapas – mechaninis keptuvės valymas. Šio etapo tikslas yra nuvalyti viską, kas yra ant metalo – visus pridegimus, nešvarumus ir kt. Kartu valant keptuvės paviršius yra ir papildomai šlifuojamas ir poliruojamas. Kuo lygesnis bus metalas, tuo mažiau maisto produktai prie jo kibs gamybos metu.

Valymui galima naudoti visas turimas mechanines priemones: dratinį šepetį, vielučių antgalį ant gręžtuvo ar kampinio šlifuoklio, smulkų švitrinį popierių. Galima net naudoti smėlį arba sodą ir šiek tiek vandens. Žodžiu reikia šveisti ir šlifuoti tol, kol paviršius įgaus natūralų pilkai – sidabrinės spalvos metalinį paviršių. Beje, svarbu žinoti, kad taip stropiai ruošiama tik ta paviršiaus dalis, kuri liesis su maistu. Išorinė keptuvės dalis ir rankena gali būti tiesiog švariai nuvalyta – tiek užteks 🙂

Taigi, nušlifuojame ir šiltu vandeniu nuplauname keptuvę. Turime lygų, metalinį paviršių.

Tokią keptuvę jau galima dėti ant ugnies ir pradėti kaitinti. Procesas bus netrumpas ir jo metu išsiskirs nemažai dūmų, todėl reiktų arba kaitinti virš viryklės, kuri turi gerą gartraukį arba – lauke virš dujinio degiklio, malkinės viryklės ar laužo liepsnų.

Keptuvę (ar kurį kitą ruošiamą špižinį indą) labai stipriai įkaitiname ir įpilame kelis šlakelius aliejaus. Aliejumi reikia sutepti visus gaminimo paviršius – keptuvės atveju dugną ir šonus iki kraštų. Aliejus pradės rūkti, tačiau kaitinti reikia toliau ir periodiškai juo šlakstyti (sutepti) šonus, kad visas keptuvės darbinis paviršius būtų padengtas aliejumi.

Aliejus ims tamsėti, kartu su juo ims tamsėti keptuvės metalas. Taip po truputį ant keptuvės darbinio paviršiaus susidarys tamsi, tvirta danga. Tai bus natūralus nepridegančios, nelimpančios dangos sluoksnis, kurio dėka gaminat prie keptuvės nelips maisto produktai.

Svarbu! Kaitinant keptuvę su aliejumi susidaro labai aukštos temperatūros, aliejus stipriai įkaista – jis yra pavojingas ir gali nudeginti! Nenaudokite plastikinių įrankių. Apsaugokite rankas storomis, karščiui atspariomis pirštinėmis. Jeigu kartais taip nutiktų, kad aliejus keptuvėje užsiliepsnotų – negesinkite jo vandeniu!!! Vanduo tik sukels garų sprogimą ir degantį aliejų ištaškys aplink, sustiprindamas gaisrą. Gesinkite degantį aliejų pašalindami deguonį: ant degančios keptuvės užmeskite storą audeklą arba užpilkite didelį kiekį druskos – tai užgesins liepsną. Būtų protinga šias priemones pasiruošti prieš kaitinant aliejų.

Taigi, kaitiname aliejų, kol dugnas pasidaro tolygiai padengtas natūralia nedegančia danga. Užgesiname ugnį ir leidžiame keptuvei atvėsti, išpilame sudegusio aliejaus likutį (jei toks liko) ir nuvalome likučius skudurėliu ar popieriniu rankšluosčiu.

Tinkamai paruoštas darbinis keptuvės paviršius netepa! Perbraukus per sausą paviršių popierius turi likti švarus!

Štai taip padengta keptuvė yra paruošta naudojimui. Beje, nesibaiminkite, kad deginat aliejų vėliau jo likučiai nuo keptuvės paviršiau pateks į maistą, pakeis jo skonį ar aromatą. Tai netiesa. Tinkamai iškaitintoje ir išvalytoje keptuvėje ar kitame špižiniame inde galima virti vandenį arbatai ir jis neturės jokio papildomo skonio, kvapo ar spalvos. Jis bus paprastas verdantis vanduo.

Ką gi, jei viskas pavyko – jūs turite naudojimui paruoštą ketaus indą. Dabar jį galima tiesiog dėti ant ugnies, kaitinti, įpilti vandens ar riebalų ir pasinerti į kulinarinių atradimų pasaulį mokantis ketaus indų savybėmis.

Kaip minėjau, šie indai atsparūs kaitrai, kaupia savyje karštį, tolygiai paskirsto jį indo viduje – ketaus indai yra tiesiog geriausia, ką galima naudoti slow-cooking’o praktikoje. Ilgas troškinimas, lėtas kepimas, maisto išlaikymas šiltai – ketaus indai tai sugeba tobulai.

Ką reikia žinot naudojantis ketaus indais

Ketaus indai yra kieti, bet trapūs. Saugokite juos ir neišmeskite ant akmens ar kito kieto paviršiaus – jie gali sutrūkti. Taip, juos galima remontuoti virinant, bet tai nėra paprasta procedūra ir ne kiekvienas meistras moka juos tinkamai suremontuoti.

Ketaus indai rūdija, todėl stenkitės nenaudoti rūgštinių terpių jų valymui ir gink Dieve negalima jų dėti į indaplovę!. Apskritai, kalbant apie valymą: jų nereikia kažkaip ypatingai valyti, šveisti ar pan.

Klasikinis ketaus indo valymas atrodo taip: iš indo pašalinami maisto likučiai, galima prašluostyti švelniu skudurėliu ar popieriniu rankšluosčiu. Tuomet įpilti karšto vandens ir jį užvirti inde. Praskalauti, išpilti ir nusausinti. Viskas – indas bus vėl paruoštas naujam naudojimui.

Geriausias būdas išlaikyti ketaus indą kuo geresnės būklės – jį kuo dažniau naudoti. Kuo dažniau jį naudosite, tuo tvirtesnė ir patikimesnė bus neprideganti danga, tuo smagesnis ir geresnis indas bus.

Jeigu jau taip nutiko, kad kurį laiką ketaus indo nenaudosite – sausai jį nušluostykite ir servetėle bei šlakeliu aliejaus ištepkite indą riebalais. Šie riebalai apsaugos ketaus indą nuo korozijos.

Jeigu nutiko taip, kad indo ilgą laiką nenaudojote ir jis pradėjo rūdyti, atrodyti negražiai ar gamybos metu prie jo limpa maistas – paruoškite jį naudojimui iš naujo. Juk dabar žinote kaip tai daryti! 😉

Paskutinis patarimas: ketaus indai nėra labai geri draugai viryklėms su stiklo – keraminiu paviršiumi. Jie yra tvirti, sunkūs ir išsprūdę iš rankų gali nepataisomai sudaužyti jūsų viryklės paviršių. Tačiau jeigu jūs gaminate troškinius orkaitėje arba malkiniame pečiuje, jeigu jūs mėgstate gaminti maistą ant gyvos ugnies ar dujinės viryklės (degiklio) – būtinai įsigykite ketaus indų. Jie nepigūs, tačiau jie kantrūs ir patikimi. Jie keliaus iš kartos į kartą ir savo gamybos savybėmis džiugins ne vieną jūsų šeimos kartą.

Nes jie praktiškai amžini. Tik reikia mokėti juos tinkamai paruošti 🙂