Savo receptuose aš neretai miniu nurodymą ką nors sutrinti, suplakti, susmulkinti rankiniu blenderiu. Manau būtų naudinga papasakoti apie patį rankinį blenderį, kokie jo privalumai ir trūkumai, į ką reiktų atkreipti dėmesį renkantis blenderį ir kame jis pranašesnis prieš virtuvinį kombainą, o kur jų funkcijos dubliuojasi.
Iš ankstinė pastaba heiteriams ir grammar-naciams: taip, aš žinau, kad žodis blenderis yra nenaudotina svetimybė ir šio pagalbininko įvardinimui rekomenduojama naudoti žodžius trintuvas ir maišytuvas. Deja, eilinį kartą pikti dėdės ir tetos iš VLKK, blenderio rankose neturėjusios, neišmano nei kas tai per prietaisas nei kokia jo tikroji paskirtis, todėl aš ir toliau nuosekliai vadinsiu įrankius savo vardais, kuriuos supranta visas pasaulis. Mat jeigu profesionalioje virtuvėje paprašysite paduoti maišytuvą, tai geriausiu atveju į jus niekas nesureaguos, o blogiausiu atveju – duos didelį šaukštą, pastatys prie puodo su vandeniu ir lieps maišyti vandenį tol, kol išmoksite tikruosius kulinarijos terminus.
Taigi, rankinis blenderis yra elektrinis prietaisas, pagamintas iš variklio ir jį dengiančio korpuso, prie kurio galima prijungti vienokią ar kitokią paskirtį turinčius antgalius.
Renkantis blenderį atkreipkite dėmesį į jo korpuso medžiagas ir variklio galingumą. Mano asmeninė patirtis rodo, kad jeigu gamintojas sutaupė gaminant korpusą ir variklį, tai greičiausiai jis sutaupė ir kitos kokybės sąskaita, o toks blenderis tarnaus geriausiu atveju vienerius metus, po ko beviltiškai subyrės ir bus išmestas kaip nebetinkamas naudoti.
Vadovaujantis principu „mes nesame tokie turtingi, kad leistume sau prabangą pirkti pigius daiktus” aš renkuosi blenderius, kurių korpusai yra metaliniai, o variklio galia yra bent 1000W. Tokie tarnauja keletą metų ar net ilgiau.
Klasikinis blenderių funkcionalumas yra du mygtukai – paprastas įjungimo ir Turbo režimo, kuomet blenderio variklis padidina apsukas iki maksimalių galimų. Kaip papildomas priedas gali būti ratukas rankenos viršuje, kur apsukas galima reguliuoti papildomai, sumažinant jas arba padidinant. Tai šauni savybė, jei žinote kam to reikia ir tikrai ja naudositės. Jeigu šis ratukas jums nieko nesako ir visada gainiosite blenderį maksimaliu galingumu, tuomet nėra prasmės permokėti už papildomą funkcionalumą.
Antras pagal svarbumą dalykas – baziniai antgaliai. Jie yra dviejų tipų – vienas skirtas trinti ir smulkinti, tai toks antgalis su ilga metaline koja ir aštriais peiliukais po apsauginiu gaubteliu.
Ir plakimo šluotelė, pridedama kaip papildomas antgalis.
Apie pagrindinį antgalį net nekalbėsiu, jis yra tai dėl ko perkamas blenderis ir nėra prasmės gaišti laiką ilgiems jo aptarimams. Šluotelė yra labiau dėmesio vertas antgalis.
Ji dažniausiai būna nedidelė, nelabai patvari ir ilgaamžė. Jos paskirtis yra ką nors suplakti, pavyzdžiui baltymus paversti standžiomis putomis. Kiek esu naudojęs tokių šluotelių tai vargo vakarienė su jomis darbuotis. Taip, jas pigu ir paprasta pagaminti, todėl dažniausiai yra pridedamos į komplektaciją, bet iš esmės yra nelabai vertingos. Jos išgelbės, jei gaminate nedažnai ir neturite virtuvinio kombaino su plakimo funkcija. Mat jei turite virtuvinį kombainą jis šią paslaugą atlikt kokybiškiau ir patikimiau už rankinį blenderį. Tad tokiu atveju ši šluotelė neturėtų būti esminis kriterijus renkantis konkretų modelį.
Vienok to paties negalėčiau pasakyti apie košių ir tyrių trintuvo antgalį.
Kaip matote jis yra daug platesnis už pagrindinį antgalį o mentelės ne tokios aštrios ir kiek skirtingos formos. Kam jo reikia?
Jei esate gaminę bulvių košę manau tikrai esate susigundę noru paspartinti bulvių trynimo procesą ir panaudojote rankinį blenderį. Finale gavote ne košę, o labai ekologiškus, organinius klijus.
Nenusiminkite – ne jūs vieni tokie, tokių nusivylusių atradėjų pilnas pasaulis. Gamintojai atkreipė dėmesį į šį faktą, inžinieriai pasuko galvas ir sukonstravo specialų antgalį kuris bulves ar kitas termiškai apdorotas daržoves gali paversti į košę nepaversdamas jų klijais 🙂 Tad jei gaminate bulvių košę ir jus užkniso nuolatinis jos grūdimas – šis antgalis renkantis blenderį gali labai jus nudžiuginti.
Indas su peiliukais – tai dar vienas blenderio priedas, galima sakyti antgalis, kuris skirtingose komplektacijose gali būti arba nebūti. Ir jei yra – gali skirtis jo dydis ir smulkinimo peiliukai.
Šis indas gali būti didelis arba mažas, gali būti su viena arba dviem porom peiliukų, gali turėti papildomai specialų peiliuką, kuris ledo gabalus paverčia grūstu ledu.
Šis indas mano virtuvėje itin dažnai naudojamas: jis šauniai smulkina svogūnus, šaknines daržoves, kietąjį sūrį, česnakus, žodžiu viską ką tik reikia paversti stambiau ar smulkiau susmulkinta mase.
Be to šį indą kartais naudoju šaltiems padažams gaminti: į jį dedamos žolelės, prieskoniai, kiti reikiami priedai ir jį įjungus viskas paverčiama labai puria tyre. Belieka nukošti per sietelį ir padažas paruoštas.
Konkrečiai šio blenderio indas dar turi papildomą dangtelį, kas yra patogu – nebūtina perpilti rezultato jei reikia palaikyti šaldytuve kurį laiką. Galima tiesiog uždengti dangteliu ir naudoti smulkinimo indą kaip konteinerį.
Ar verta turėti – labai verta. Po pagrindinio antgalio tai antras pagal reikalingumą blenderio antgalis.
Beje, jei kalbame apie indus su dangteliais, tuomet renkantis blenderį labai rekomenduoju pirkti tokį, kuris kartu turi aukštą indą. Esmė yra tame, kad rankinis blenderis (ypač neįgudusio naudotojo rankose) yra linkęs taškyti trinamus skysčius ir jie nuostabiai pasklinda ne tik ant drabužių, bet ir į visą darbinę aplinką. Siekiant išvengti panašių nemalonių nuotykių rekomenduojama arba dirbti su puodais aukštais kraštais (kai blenderiuojama tiesiai puode) arba naudoti aukštus blenderio indus.
Sudėkite produktus į blenderiavimo indą, jei reikia – naudokitės matavimo skale ir jau vėliau viską sutrinkite pagrindino antgalio pagalba. Taip jūs galėsite viską blenderiuoti be baimės, kad sienos ir rūbai bus aptaškyti maistu.
Beje, tokio indo pagalba labai patogu pasigaminti naminio majonezo, sutrinti tik dalį sriubos ar pan. Ir jeigu reikia – uždengti dangteliu ir laikyti kurį laiką šaldytuve.
Kokios šio patarimų rinkinio išvados? Jos kelios:
- nepirkite pigaus blenderio – jis greičiausiai tarnaus neilgai ir subyrės pačiu netinkamiausiu metu.
- jei turite virtuvinį kombainą su plakimo ir maišymo funkcijomis, tuomet nepirkti priedų blenderiui. Nėra prasmės permokėti už besidubliuojantį funkcionalumą
- jei virtuvinio kombaino neturite, tuomet pergalvokite kokias kulinarines operacijas dažniausiai atliekate virtuvėje ir kurias iš jų jums gali padėti atlikti blenderis.
- rinkitės tik tuos priedus, kurie duos jums naudos. Kiekvienas priedas kainuoja ir nėra prasmės permokėti už tai, kas ilgainiui tiesiog dulkės stalčiuje.
Blenderis šaunus pagalbininkas, ypač naudingas tuomet, kai gaminate tyreles, trintas ar kremines sriubas bei padažus. Bet šaunus jis tuomet, kai yra kokybiškas ir naudojamas. Todėl tikiuosi, kad perskaitę jūs galėsite patys nuspręsti kam ir kokios komplektacijos blenderio jums reikia.
