Slow cookeris arba dar crock-pot’as neturi lietuviško atitikmens, tačiau pagal veikimo principą jis yra visiškai priešingas greitpuodžiui. Todėl aš jį vadinsiu lėtapuodžiu. Tai sugalvojau aš ir dabar, todėl neturiu jokių pretenzijų į žodžio tikslumą ar preciziškumą.

Taigi, lėtapuodžiai yra elektriniai įrenginiai, skirti lėto maisto gamybai. Dabar, kai lėtas maistas išgyvena naują populiarumo bangą, lėtapuodžiai kartu su jais atgimsta naujam gyvenimui. Techniškai lėtapuodis yra  metalinis arba keramika dengtas metalinis indas, kurį kaitina elektrinis tenas, kurį valdo elektronika. Šiuolaikinė elektronika sugeba išgauti aukštą tikslumą, elektra lengvai valdoma ir procesas nesunkiai automatizuojamas, todėl lėtapuodžio dėka galima pasirinkti norimą temperatūrą pusės laipsnio tikslumu ir išlaikyti ją indo viduje valandų valandas. Jeigu maistą įdėtume  į vakumuotą maišelį praktiškai gautume sous-vide ir aukštąją kulinariją. Tačiau su lėtapuodžiu viskas kur kas paprasčiau.

Iš tiesų lėtapuodis buvo išrastas Naxon Utilities Corporation kompanijoje ~1950 metais ir prie jo atsiradimo tiesiogiai prisidėjo Lietuva. O buvo taip: bėgdama nuo antrojo pasaulinio karo ir holokausto grėsmės iš Lietuvos į JAV emigravo viena iš daugelio žydų šeimų. Pasibaigus karui, Čikagoje, viena žydė emigrantė nostalgiškai pasakojo Naxon kompanijos inžinieriui apie tai kokius skanius troškinius krosnyje gamindavo jos močiutė Lietuvoje. Pasakojo apie didelį puodą, į kurį pridėdavo maisto produktų, ryte pašaudavo į iškūrentą krosnį ir palikdavo kelioms valandoms. Ir apie tai, koks gardus ir aromatingas būdavo taip pagamintas maistas. Inžinierius pagalvojo, tai gera idėja moderniam atkartojimui ir galimai puiki verslo niša. Pristatęs idėją savo bosams jis gavo palaiminimą sukurti elektrinį puodą, gaminantį maistą neaukštose temperatūrose. Taip 1950 metais rinkoje atsirado pirmieji lėtapuodžiai, tačiau tuo metu jie nesulaukė didelės sėkmės. 1970m Naxon Utilities nupirko Rival kompanija ir jau 1971m. naujai pristatė lėtapuodį ir dabar žinomu „Crock pot” pavadinimu. Štai tada šį puodą pradėjo lydėti sėkmė.

Lėtapuodis gana greitai išpopuliarėjo tarp namų šeimininkių ir tapo neatsiejama amerikietiškos virtuvės dalis. Pirmoji sėkmės priežastis buvo galimybė išeiti moteriai iš virtuvės – kol šeima pusryčiaudavo ji sudėdavo į puodą maisto produktus, užpildavo vandeniu, sultiniu ar vynu, suberdavo prieskonius ir įjungdavo puodą, palikdama visai dienai. Vakare, šeimai susirinkus prie stalo, belikdavo pagaminti salotas ar nesudėtingą garnyrą ir pateikti šeimai gardžią, maistingą vakarienę. Antroji sėkmės priežastis buvo pats gamybos procesas, kuris leisdavo pirkti pigius maisto produktus ir magiškai juos paversdavo skaniais bei tirpstančiais burnoje. Kietas (todėl ir pigus) mėsos gabalas, visiškai netinkantis kepimui, lėtapuodyje suminkštėdavo, tapdavo birus, tačiau išlikdavo sultingas. Stebuklas!

Kaip anuomet, taip ir dabar, populiariausi buvo patys paprasčiausi lėtapuodžiai, turintys du gamybos režimus „Low” ir „Hi”. Siekiant supaprastinti maisto gamybos sampratą buvo kalama į galvą, kad „Low” režimas trunka 8 valandas, o „Hi” – 4 val. Net ir receptai buvo kuriami dviem būdams: lėtam Low kasdienai ir greitesniam Hi savaigtaliams. Techniškai Low režimu yra palaikoma +87C temperatūra, o Hi režimu ~120C. Tik pagalvokit: 8 valandos +87C – ar gali būti labiau slow-cooking’as nei tokiu būdu?

Tad kokie yra lėtapuodžio privalumai? Kaip jau minėjau – galimybė pigios, kietos mėsos, gausios jungiamųjų audinių, gabalą paversti gardžiu patiekalu. dera paminėti, kad aukščiausios kokybės, minkšta mėsa, kuri tinka kepimui, visai netinka troškinimui. Kietas, sunkiai dirbęs raumuo yra mėsa gardžiam troškiniui sukurti. Antras privalumas – žema temperatūra, kuri neleidžia maisto produktams sudegti, pridegti ir kitaip sugadinti patiekalą. Kai kepate kažką orkaitėje +200C temperatūroje ir norite, kad būtų iškepę, bet sultinga, beveik turite matuoti vidinę mėsos temperatūrą, nes pradelsus 20min ji taps sausa, o valandą – sudegusi ir niekam tinkama. Lėtapuodyje papildoma valanda didelės įtakos nepadarys, todėl išvykus ir netyčia užgaišus nereikės pergyventi, kad namie dega maistas. Ir trečiasis privalumas – nepriklausomybė. Laukiate vakare svečių? Įjungiate lėtapuodį ir einate savo reikalų tvarkyti. Vakare, kartu su svečiais galima sėsti prie stalo ir mėgautis karštu patiekalu be klasikinio nuovargio veide, kuris atsiranda praplušėjus virtuvėje. Ir dar vienas privalumas – taip gamintas maistas tinka žmonėms, turintiems virškinimo trakto sutrikimų. Tiems, kam daktarai kaip maldelę kartoja „negalima nieko kepto, nieko aštraus, nieko skrudinto, nieko riebaus..” ir t.t.

O ką daryti, jeigu tokio įrenginio neturite, tačiau norite išbandyti jo privalumus? Pasinaudokite savo turima orkaite. Lėtapuodis iš esmės yra labiau orkaitę primenantis gamybos process, nei tuomet, kai puodas ant viryklės kaitinamas tik iš apačios. Taigi, orkaitės pagalba galite išbandyti lėtapuodžio „hi” režimą.

Klasikinis amerikietiškas crock-pot’o patiekalas – citrininis viščiukas su česnakais. Paimkite kepimo indą su dangčiu, tinkamą naudojimui orkaitėje. Jo dugną pašlakstykite aliejumi, dėkite skersai skiltelių perpjautą česnako galvą ir ketvirčiais supjaustytą citriną. Ant viršaus, krūtinėle į viršų, dėkite ~1,5kg svorio viščiuką, viduje ir išorėje įtrintą druska, maltais juodaisiais pipirais ir jei norite – jūsų mėgiamais prieskoniais. Į viščiuko vidų įdėkite kelias traiškytas česnako skilteles ir pusę citrinos. Viščiuką apdėkite citrinos riekelėmis. Turėtų būti panašiai taip:

Viščiukas su citrina

Uždenkite indą dangčiu, įdėkite į orkaitę ir įjunkite ją nustatydami +120C temperatūrą. Viskas, dabar tiesiog palikite orkaitę ramybėje 4 valandoms.

Po 4 valandų gausite nuo kaulų byrančią mėsą gausiai išsiskyrusių sulčių vonelėje. Jeigu norite traškesnės odelės – atsargiai išimkite viščiuką ir padėkite jį į kitą indą, kurį pašaukite į +200C orkaitę grilio režimu ~10min. kol odelė pradės ruduoti. Arba nesiterliokite ir tiesiog neškite viščiuką į stalą. Jis bus minkštas, švelnus, birus, kvepiantis citrina ir česnakais. Ir dar – jis niekada nesugaus sausa, išdžiūvęs ir sprangus.

10min. pastangų, 4 valandos skirtos tik sau ir gardi vakarienė visai šeimai garuoja ant stalo. Panašiu principu galite pasigaminti gabalą jautienos kumpio, galima dėti kiaulieną – turėsit pulled pork’ą.

Ar jums reikia lėtapuodžio? Aš nežinau. Jeigu esate steiko ir bbq sparnelių fanai, tuomet tikrai ne. Tačiau jei esate slow-cooking’o gerbėjai arba mėgstate naujoves tuomet tikrai verta išbandyti tokį gamybos procesą. Kas žino – gal lėto gyvenimo filosofija taps jūsų naujo potyrio pradžia?