Kaip pažinti artėjantį rudenį? Iš ženklų. Rodos dienos dar šiltos, o vakarai jau vėsūs. Laukuose javus pakeitė ražienos, kuriose nusidriekė voratinkliai. Pradėjo gelsti lapai, soduose nuo obelų ėmė bumpsėti krentantys obuoliai, ir šis garsas tapo aiškiu, mat jo nebetrikdo išskridę paukščiai. Tačiau visus šiuos ženklus pastebi užmiestyje gyvenantis žmogus, kuris kasdien prisiliečia prie gamtos ir pastebi jos kasmetinius virsmus. O kaip artėjantį rudenį pastebi nuolat bėgantis, darbuose ir renginiuose paskendęs miestietis? Jam pradeda skambinti užmiestyje ar kaime gyvenantys draugai ar giminės ir teirautis „tu namie? Užsuksiu trumpam, daržovių atvešiu – tiek užderėjo, neturim kur dėt!“.

Žinomas jausmas? Kai rankos nusvyra padėjus ragelį ir supranti visą situacijos beviltiškumą, mat tau tų daržovių jau net nebesinori, o atsisakyti – negali. Vis tiek įpirš, o atsisakius – įsižeis ilgam. Ir kas bjauriausia – niekas neatvažiuos su krepšiu daržovių ar vaisių kaip tik tada, kai jų taip norisi, pavasarį! Ne. Tada, kai atvažiuoja, tu labai aiškiai žinai – prasideda ruduo. Ir pūpso vos atkeliamas krepšys daržovių, o tu stovi ir liūdi. Tau liūdna, nes nežinai ką su jomis daryti, kur jas dėti, tau liūdna jei reiks jas išmesti, ir dar liūdna, nes suvoki, kad vasara – baigiasi. Ką daryt?

Nurimkite. Apžiūrėkite krepšio turinį ir išsiimkite po vieną daržovę. Svogūnas, morka, cukinija, kopūstas, saldžioji paprika, šparaginės pupelės, pomidoras – viskas tinka. Viską nuplaukite / nulupkite / nuskuskite ir pradėkite pjaustyti šiaudeliais. Kai baigsite pjaustyti – čiupkite keptuvę aukštais kraštais ar jei neturite, tai puodą ir dėkite ant didesnės, nei vidutinė, ugnies. Pilkite alyvuogių aliejų ir jam dar neįkaitus – kelias smulkintas česnako skilteles ir šiaudieliais smulkintą svogūną. Kai ims čirškėti – berkite 3 -4 kubeliais smulkintus pomidorus, šiek tiek pasūdykite ir maišykite, kad nepridegtų. Jei neturite šviežių pomidorų – tiks ir konservuoti savo sultyse. Kol šie kepdami skiria savo sultis ir geria į jas česnako aromatą ir svogūno skonius, atidarykite šaldytuvą – ką turite? Gal gabalėlį vakar kepto kumpio? O gal keptos ar virtos vištos likučių? Ne? Tai gal bent šaltai rūkytos šoninės, taip vadinamo bacon’o? O gal (blogiausiu atveju) kokių dešrelių? Tinka bet kas. Imat, smulkinat: jei  mėsą – stambiau, jei šoninę – smulkiau, jei naudosit dešreles – griežinėliais. Nereikia visko ir nereikia daug. Tiesiog, dėl skonio, prieskonio, kvapo. Metame į keptuvą. Pamaišome – šyla. Gerai. Dabar metas berti sausuosius prieskonius pagal pomėgius: kuminą, kmynus, čiobrelius, raudonėlį, baziliką. Neberkite visko – tik tai, ką mėgstate. Šiek tiek juodųjų maltų pipirų. Pamaišome. Jei turite šviežių prieskoninių žalumynų – dar geriau, tačiau juos dėkite vėliau, prieš pabaigą.

Dabar laikas berti šiaudeliais smulkintas daržoves. Pradėkite nuo morkų, tada – saldžiąsias paprikas, dar ir kopūstus. Pamaišykite, tegul pasitroškina kokias penkias minutes. Dabar jau galima berti cukinijas, ir baklažanus, šparagines pupeles. Pravartu iš sandėliuko pasiimti skardinę konservuotų avinžirnių, juos nukošit ir suberti. Dar pasūdykite daržoves ir pamaišykite. Ir štai dabar berkite kapotus prieskoninius žalumynus, jei turite: petražoles, bazilikus, svogūnų laiškus, laiškinius česnakus ar dar ką ten giminaičiai sudėjo į krepšį? Gal ankštį aitraus čiliuko? O gal kalendrų? Tiks 😉 Ir supilkite litrą karšto sultinio. Blogiausiu atveju net ir iš kubelio tiks, nes juk neturite jo virę atskirai belaukdami giminaičių su krepšiu daržovių? Sumažinkite ugnį, uždenkite dangtį ir patroškinkite ~10min. Jei nepasitikite puodu – pamaišykite.

Nudenkite dangtį ir paragaukite: netrūksta druskos? Jei trūksta – dar šiek tiek pasūdote. Ir dabar turite du kelius: galite įpilti dar sultinio, pakaitinti ir pasirodžius burbuliukams išjungti – turėsite tirštą sriubą, tokį sveikuolišką šiupinį. Arba galite šiek tiek pakaitinti be dangčio pamaišydami ir nugarinti perteklinį skysti, tuomet bus daržovių troškinys. Ilga nelaukę dėkite jį į dubenėlius, užbarstykite kapotais žalumynais arba tiesiog uždėkite šaukštą graikiško jogurto. Patiekite.

Štai kiek mažiau nei per pusvalandį gausite lengvą, sotų ir sveiką patiekalą, kurio daržovės nebus sutežę, o traškios lyg iš wok’o. Taip, jos pakaintintos, bet nėra ištežę kaip troškinyje ir nėra keptos. Jos… kitokios, tiesiog pakaitintos. Atkreipkite dėmesį, kad mėsa yra tik prieskonis prie bendro patiekalo ir šiukštu nėra jo ašis. Ašis yra daržovės, kurių dabar neturite kur dėti.

Ach taip, juk jau turite 😉 Likusias daržoves susmulkinkite šiaudeliais, suberkite į maišelius ir meskite į šaldiklį. Turėsite tai, už ką žiemą prekybos centruose mokate pinigus – šaldytų daržovių rinkinius. Kai žiemą kartosite šį patiekalą, galėsite berti daržoves tiesiai iš maišelio, neatšildant.

Bet tuomet nebereiks skubėti, todėl galėsite pasiplanuoti ir pradėti nuo gardaus sultinio. Virkite jį su vištienos kulšelėmis, užpylę vandeniu tik tiek, kad uždengtų mėsą – sultinys bus intensyvus, mėsą panaudosite tolimesnėje patiekalo gamyboje.

Dar kitaip patiekalas suskambės, jei gaminsite jį wok keptuvėje ant galingos ugnies. Pasikeis daržovių tekstūra, bendras skonis, patiekalas atsiskleis kitomis skonio natomis. Viskas vyks dar greičiau, todėl ir sultinio bei troškinimo reiks mažiau.