Tandyras – tai vertikali molinė krosnis, pasiekusi mus iš vidurio Azijos. Manoma, kad tandyrą žmonės išrado prieš ~5000 metų ir per laikotarpį iki mūsų dienų jo konstrukcija labai mažai pakito.

Tandyro istorija yra išties sena. Manoma, kad kai žmonės išmoko gaminti maistą virš ugnies jie pastebėjo, kad toks gamybos būdas labai reiklus gamybos trukmei. Vos palik kiek ilgiau ir maistas sudegs virš ugnies. Ilgainiui žmonės pastebėjo, kad jeigu laužavietę apdėti akmenimis, tai jie prikaista nuo ugnies kaitros ir vėliau, ugniavietėje likus tik žarijoms, atiduoda savo kaitrą. Atsitiktinai ar ne, bet buvo pastebėta, kad virš beveik užgesusio laužo ir įkaitusių akmenų gaminant maistą pati gamyba trunka ilgiau, tačiau maistas būna tolygiau iškepęs ir gardesnis.

Vėliau žmonės pradėjo naudoti molį, mat gyvenant klajoklių gyvenimą ne visur buvo galima rasti tinkamų akmenų ugniavietei. O pasidarius didelį molinį ąsotį jame buvo galima kūrenti ugnį ir vėliau jame gaminti maistą. Ir čia mes prieiname iki didžiosios tandyro paslapties: jis kūrenamas medienos gabalais, tačiau maistas pagrinde termiškai apdorojamas įkaitusio molinio puodo dėka. Taip, kaip parodyta viršutiniame paveikslėlyje. Taip, šiek tiek žarijų gali likti, bet jų turi būti mažai. Pagrindinė gamyba vyksta įkaitusio molio dėka. Štai kodėl tandyras vadinamas vertikalia krosnimi.

Kodėl buvo pasirinktas toks gamybos būdas? Kaip minėjau, klajokliams buvo patogu krosnį nusivežti kartu su savimi, ją greitai pastatyti ir paruošit maisto gamybai. Tokio tipo krosnyse kepama mėsa, duona, žuvis, kol tandyras kūrenasi – ant jo galima dėti puodą ir ką nors virti. Universali priemonė!

Antra priežastis – tandyras nereiklus kurui. Jeigu klasikiniam griliui ar BBQ įrenginiui reikia geros kokybės medžio anglių (o tai reiškia, kad reikia ir geros medienos joms pagaminti) tai tandyrą galima kūrenti praktiškai šakaliais ar šakomis. Čia nėra tiek svarbu žarijos, čia svarbu – ugnimi sukurtos kaitros kiekis, kuris sugeriamas į tandyro korpusą.

Kuo tandyras dar unikalus? Jame dažniausiai maistas yra pakabinamas ant specifinių iešmų ir todėl jo nereikia vartyti ar sukinėti. Jis ir taip yra tolygiai apgaubiamas kaitros iš visų pusių. Tai reiškia, kad galima uždengti tandyrą ir palikti maistą kepti tartum orkaitėje.

Kaip paruošti tandyrą naudojimui? Čia reikia praktikos ir įgūdžių. Kaip sakoma, reikia pajusti, kaip tandyras dirba. O faktiškai tai reiškia, kad reikia žinoti kiek ir kokios medienos reikia jame sukūrenti, kad jis įkaistų iki norimos temperatūros.

Pradedama nuo to, kad tandyrui nauimamas dangtis ir atidaroma apačioje esanti pakuros skylė, skirta orui paimti. Į tandyro vidų metamos smulkios skiedros ar pagaliukai, uždegamas laužas ir tada ant viršaus metamos storesnės malkos. Jos neturi būti labai storos, nes mums reikia kaitros (kaip žinia storos malkos dega lėtai, bet ilgai, o plonos – trumpai, bet kaitriai). Kai įsidega ugnis tandyre atsiranda trauka, ir kartais jis dega taip aktyviai, kad net kaukia. Jei atsargiai pažiūrėtumėte į jo vidų, pamatytumėte, kad vidinės tandyro sienelės pajuodo nuo suodžių. Viskas gerai, taip turi būti. Kai viskas sudega (o tai priklausomai nuo konkretaus tandyro ir malkų trunka nuo pusvalandžio iki valandos) ant dugno lieka šiek tiek žarijų, padengtų pelenais o tandyro sienelės lieka šviesios ir švarios, tarsi nekūrentos. Tai reiškia, kad tandyras tinkamai įkaito ir yra paruoštas maisto gamybai. Uždenkite apatinę pakuros skylę, į tandyrą kabinkite iešmus su gaminamu maistu, uždenkite dangčiu ir laukite kol viskas deramai iškeps.

Kaip minėjau, tandyre maistas kaitinamas iš visų pusių, todėl kaista tolygiai, nuo mėsos riebalai varva žemyn ir šiek tiek rūksta ant įkaitusio paviršiaus, dar prisideda smilkstančių žarijų aromatas ir kai ateina laikas mes gauname tolygiai iškepusį, dūmo aromatu pakvipusį keptą patiekalą. Ar gi neskamba patraukliai? 😉

Tiesa, geras ir kokybiškas tandyras nepigus malonumas. Ir gali būti, kad tokio tipo maisto gamyba jums nepatiks. Bet juk nepabandę – nesužinosite! Kaip išsibandyti nebrangiai? Jei kartais turite ~120 molinių plytų, tuomet aš papasakosiu kaip tai padaryti. Ir tai gali būti labai smagi pramoga sodyboje ar sode! Per pusvalandį neskubant galima sukonstruoti tandyro prototipą tam visai neturint jokių specifinių įgūdžių.

Visų pirma – reikia lygios vietos, kuri yra saugi ugnies kūrenimui (dera laikytis visų priešgaisrinių taisyklių). Aš tingėjau kasinėti, todėl panaudojau paprastą medinę paletę. Ji ir tapo mano horizontaliu pagrindu.

Ant jos išdėliokime tandyro dugną – kvadratą 3×3 plytos.

Dabar dėliokime pirmą tandyro eilę, palikdami pusės plytos pločio angą – ji tarnaus kaip pakura, kurią bus galima uždengti kitos plytos pagalba.

Kaip matote, plytų kokybė čia visai nesvarbi: jos gali būti kiek kreivos, kiek nuskilę, ar aptrupėję. Mūsų bandymui tai visai nesvarbu. Svarbu, kad jos būtų molinės.

Toliau dedame antrą eilę perdengdami pakuros plyšį.

Virš jos – dar vieną. Stenkitės dėti plytas taip, kad viena plyta perdengtų apačioje esančią siūlę (plytų sandaūrą). Taip gausite tvirtesnę konstrukciją. Ir ne, eksperimentui nieko mūryti nereikia. Mes tiesiog dedame plytą ant plytos.

Taip sudedame 9 eiles. 9 eilės * 10 plytų = 90 plytų ir dar 18 vnt. pagrindui. Viso 108 plytos. Arba 118, jei darysite 10 eilių ir tandyras bus aukštesnis.

Viršutines plytas reikės kiek praskėsti, mat į tarpus reikia įdėti kokį metalinį strypą, ant kurio kabinsis iešmai. Aš panaudojau gabalą armatūros.

Na ir kepimui reikės dangčio, kad šiluma neišeitų. Yra kas naudoja didelius bliūdus ir apdeda šoninius plyšius plytomis. Yra kas naudoja medinius skydus. Aš po ranka turėjau švarų gabalą skardos, jį ir pasičiupau. Ką verta žinoti – dangti neturi būti padengtas jokiomis cheminėmis medžiagomis ar dažais, kad karštyje tai neimtų degti, garuoti ir nuodyti būsimą maistą. Estetika neprivaloma, o švara – būtina!

Pabaigtas tandyro maketas iš senų kreivų plytų atrodo štai taip.

Kaip matote, tandyro apačioje palika skylė ir plyta jai uždengti kepimo metu.

Ką gi, maketas surinktas, galima kurti ugnį!

Ugnis kūrenasi, trauka nuostabi – pradžia visai nebloga.

Kol tandyras kūrenasi aš paruošiau mėsą. Pabandymui kepsim šašlyką 😉 Tik kiek paprastesnį: tiesiog mėsą pasūdžiau, pagardinau pipirais ir pašlaksčiau citrinos sultimis. Ypatybė čia kiek kita: tandyre geras meistras iškepa ėriuko koją su visu kaulu, todėl jame galima kepti didelius mėsos gabalus. Tad šį kartą mėsą supjausčiau vyriško kumščio dydžio gabalais. Suvėriau ant iešmų, o apačioje užmoviau bulvę. Visų pirma ji pasaugos, kad mėsa neišsinertų nuo iešmo ir nenukristų į pelenus. O antras privalumas – riebaliukas su druska po truputį varvės ant bulvės ir ji bus tarsi kepta lauže, tik be pelenų 😉

Iešmus kabinam ant strypo ir uždengę paliekam kepti.

Žinoma, aš kūrenau tandyrą (tiksliau jo maketą) pirmą kartą todėl pridariau klasikinių naujoko klaidų. Aš buvau labai nekantrus nes alkanas, todėl aš paskubėjau ir sukabinau mėsą kepti nesulaukęs, kol žarijos beveik sudegs. Aš jas tiesiog išstumdžiau į šonus ir uždėjau mėsą kepti, nes jau temo ir buvome labai alkani.

Todėl mėsa kepė greičiau, nei tikėjausi ir jos kampukai gan stipriai apskrudo. Nepaisant to, mėsa buvo iškepusi ir labai sultinga. Ir bulvės, keptos su lupena… kaip vaikystėje lauže… 🙂

Tačiau net jeigu pirmas blynas ir gavosi apsvilęs (tikrąja to žodžio prasme) tačiau jis nenumušė mano noro gaminti maisto tokiu būdu ir eksperimentuoti su vertikalia krosnimi.

Pamoka kitam kartui: neskubėk! Tandyras yra procesas. Savotiška meditacija. Matyt todėl meistrai visų pirma užkuria tandyrą ir tik tada eina ruošti jam mėsos. Mat kol tandyras sudega ir būna tinkamas maisto gamybai tai ir mėsa spėja susidraugauti su prieskoniais.

Štai tokia įdomi patirtis. Tikrai gaminsiu dar, bandysiu skirtingus receptus ir paruošimo būdus. Tikiuosi perprasti šį procesą ir išmokti jį valdyti. Ir ką gali žinoti, gal vieną dieną aš įsigysiu tikrą tandyrą?

O apskritai tikiuosi, kad mano patirtis bus įdomi ir jums ir gal būt (pavyzdžiui nuvykę į svečius ir pamatę vienišą plytų krūvą) jūs nutarsite ką nors nustębinti kitokiu kepimo procesu.

Ai, va ką dar pamiršau paminėti: tandyras nebijo nei vėjo, nei lietaus ir toks gamybos būdas tinka net ir tada, kai paprastas laužas ar šašlykinė nebe.

Dabar tikrai viskas! Laukiame šiltesnių orų, prasidedančios vasaros ir eime čirškinti! 🙂