Estiška perlinių kruopų košė Mulgikapsad

Kartais sau tyliai pagalvoju, kad mes dažniau ir daugiau kalbame apie tolimų, egzotiškų šalių virtuves bei patiekalus ir beveik nesidomime tuo, ką gamina ir mėgsta mūsų kaimynai. Aš sutinku, kad kaimyninių šalių virtuvės nedaug skiriasi nuo mūsiškės, kad egzotikos jose nedaug ir kažko fantastiškai netikėto pasitaiko retai. Tačiau tai dar nereiškia, kad mūsų kaimynų nacionaliniai patiekalai nėra įdomūs.

Štai estai turi vieną įdomų troškinį, kuris itin tinka gaminti šaltuoju metų laiku, kuomet norisi paprasto, sotaus ir guodžiančio maisto. Tai – perlinių kruopų košė su raugintais kopūstais ir riebia kiauliena – Mulgikapsad. Kapsad išvertus iš estų kalbos ir reiškia kopūstus, o Mulgi – tiksliau sakant Mulgiima – tai Estijos regionas pietinėje šalies dalyje, turintis savitą dialektą, tradicijas ir patiekalus. Jei teisingai supratau tai tarsi kokia Dzūkija ar Žemaitija, tik Estijoje.

Ši košė gan paprasta, nesunkiai pagaminama, todėl papasakosiu dvi jos gamybos versijas. Viena – kaip ją pasigaminti išmaniajame greitpuodyje, kita – tradicinė, kaip ją gamina Estijoje.

Produktų jai reikia visai nedaug, proporcijas lengva prisiminti:

• 1kg riebios kiaulienos (naudojau šoninę ties papilve)
• 1kg raugintų kopūstų
• 1/2kg perlinių kruopų
• 1 didelė svogūno galva
• 1 morka (ją įdėjau savo nuožiūra)
• lauro lapai, pipirai, druska, šlakelis aliejaus

Gaminant šį patiekalą elektriniame puode visų pirma jį įjunkite kepimo režimu, susmulkinkite svogūną kubeliais ir apkepkite aliejuje kol suminkštės

Sudėkite kubeliais pjaustytą kiaulieną ir leiskite jai nevartomai apskrusti iš vienos pusės.

Kai mėsa ims skrusti – pamaišykite ir jei norite suberkite kubeliais pjaustytą morką. Ji nėra papildomai privaloma, bet aš mėgstu morkas troškiniuose ir kita priežastis – raugintuose kopūstuose yra morkų, bet jos fermentuotos. Šviežia morka prideda papildomo skonio. Kaip minėjau – tai nėra originalus priedas, įdėjau ją savo nuožiūra.

Kai mėsa su daržovėmis apkeps – beriame kelis žirnelius juodųjų pipirų, dedame porą lauro lapų.

Viską uždengiame sluoksniu raugintų kopūstų.

Ant kopūstų tolygiai užberiame po šaltu vandeniu nuskalautas perlines kruopas ir jas pabarstome žiupsneliu druskos. Druskos neturi būti labai daug – nepamirškite, kad jos yra raugintuose kopūstuose!
Pasūdžius įpilame vandens tiek, kad apsemtų 1-2cm virš kruopų.

Dabar uždengiame greitpuodžio dangtį, o jo darbo režimą perjungiame į troškinimą aukštame slėgyje. Trukmė – 30min.

Praėjus 30min. išjungiame puodą, leidžiame jam pravėsti ~10min. ir išleidžiame likutinį slėgį. Nudengus dangtį pamatysite sultingą, dar tebeburbuliuojantį, aromatingą troškinį.

Dedame troškinį į dubenėlius ir kviečiame valgytojus prie stalo.

Kopūstai minkšti, mėsa byranti, kruopos pilnai išvirusios, skoniai sumišę į gardų, naminį jovaliuką, kurį suvalgę visi patys eina prie puodo ir dedasi pakartojimą. Paprasta, greita, nereikia iš anksto mirkyti kruopų ar kažkaip papildomai ruoštis.

Klasikinė versija panaši, tačiau užtrunka ilgiau. Mat į storadugnio puodo apačią dedamas sluoksnis kopūstų, tuomet beriamos kruopos, dedama kiauliena (originaliai senovėje buvo naudojami lašinukai) ir pasūdžius bei pagardinus prieskoniais (beje, rekomenduojama papildomai užberti saujelę kmynų sėklų) viskas uždengiama kopūstais, užpilama vandeniu ir arba lėtai troškinama viryklės kamputyje kelias valandas arba tiesiog pašaunama į duonkepę krosnį ir paliekama šusti bent tris valandas. Tai senas, kaimiškas metodas kaip darant pusryčius paruošti ir pietus bei negaištant laiko juos išlaikyti karštus iki pietų. Ir krosnis kaitina tolygiai, vėliau puodas išlaiko šilumą. Žodžiu savotiškas laiko optimizavimas.

Mano asmenine nuomone ši košė labai tinkama valgyti žiemos metu, tikrai kartosiu dar ne kartą. Tik pabandysiu ją praturtinti. Man rodos vietoje aliejaus būtų šaunu svogūnus apkepti ant rūkytos šoninės, tai košei suteiktų dūmo aromato. Gal būt prie kopūstų įmesiu saujelę džiovintų baravykų. Tikrai papildomai įbersiu kmynų sėklų, mat jos čia puikiai tiks.

Na o jums, kantrieji mano skaitovai, kuriems užteko kantrybės perskaityti iki čia – dėkui, kad skaitote. Ir jei dar turite minutę, kitą laisvo laiko – parašykite komentaruose ar jums patiko tokia įrašo versija, kuomet kiekvienas gamybos etapas fotografuojamas ir pateikiama kaip iliustracija?

O gal kaip tik negaišti jūsų laiko ir pateikti trumpąją recepto versiją su patarimais? Kaip jums labiau patinka? Iš anksto dėkoju už jūsų nuomonę, man ji labai svarbi.

Gaminkite jaukų naminį maistą, dalinkitės recepto nuoroda su draugai socialiniuose tinkluose ir būkite sotūs, sveiki ir laimingi! 🙂