Rugsėjo pirma pusė žavi tuo, kad vienu metu galima naudotis daugeliu šviežių gėrybių. Antai rugsėjo pradžioje sunoksta rudeninės kriaušės. Stiklainiuose dar skystas vasaros pabaigos medus. Šių dviejų draugų pagalba galima pasigaminti tai, ką aš vadinu „išdykusios kriaušės”.
Aš papasakosiu bazines proporcijas, o jūs galite pakoreguoti jas pagal savo poreikius – pavyzdžiui padvigubinant ar kaip kitaip.
Taigi, tarkime turite 5 – 6 dideles, sultingas prinokusias kriaušes. Reikia jas nuplauti ir supjaustyti skiltelėmis taip, kad neliktų kotelių ir sėklalizdžių.
Tada reikia paimti 2 litrų talpos stiklainį su dangteliu ir į jį sudėti pusę turimų kriaušių. Tada įpilti ~100g medaus – tai bus trys valgomieji šaukštai su kaupu. Ant medaus reikia užberti 5-6 gvazdikėlius ir jei turite – galima įmesti lazdelę cinamono.
Dabar reikia sudėti likusias kriaušes, idant stiklainis būtų užpildytas iki viršaus.
Kai stiklainis bus pilnas tarpus tarp kriaušių reikia užpildyti degtine. Man subėgo lygiai 0,5l. Dabar metas sandariai uždengti stiklainį dangteliu ir kelis kart pavartyti, idant medus imtų tirpti degtinėje. Turėtų būti kažkaip taip:
Štai dabar uždengtą stiklainį reiktų padėti kur nors tamsioje, vėsioje vietoje (šaldytuvas puikiai tiks) ir … pamiršti mėnesiui.
Po mėnesio, ar kiek ilgesnio laiko tarpo, kai subjurs orai ir su nostalgija prisiminsite saulėtas vasaros dienas ištraukite šį stiklainį. Jame esantį skystį reikia nupilti ir nukošti per sietelį bei supilti į nediduką grafiną.
Kartu su kvapniu karštos arbatos puodeliu neskubriai siurbčioti jį iš dailios taurelės ant kojelės ir žvelgiant pro langą filosofiškai galvoti, kad ir ruduo nėra toks jau bjaurus metų laikas. O gerai pagalvojus (kaip yra sakęs vienas filosofas) ruduo gal net labiau ne metų laikas o sielos būsena.
🙂
