Vienok nusipirkęs naują stacionarų grilių aš neprašoviau – jis nors ir pigus, bet puikiai pasiteisino, grilinimo sezonas buvo intensyvus ir labai malonus. O svarbiausia – aš tikiuosi, kad mano grilinimo sezonas dar tik įpusėjo, mat viliuosi, jog galėsiu sau šauniai grilinti ir rudenį, kai orai bus prastas ir lauke purkš rudeninis lietus arba bus jau tamsu dėl anksti besibaigiančios šviesios dienos dalies.
Kaskart išmokstu ką nors nauja. Šiemet kitoks grilinimo sezonas man davė tris pamokas:
- Blenderiu smulkinti svogūnai, siekiant iš jų išspausti sultis, net ir po visko lieka svogūnai – tik labai smulkiai sukapoti. Jų šiukštu negalima mesti lauk, reikia arba užšaldyti ateičiai arba iškart sunaudoti kitų patiekalų gaminimui.
- Temperatūra kepsninėje su dangčiu reguliuojama starterio užkrovos dydžiu. Skamba painiai? Tuojau paaiškinsiu.
Visų pirma save gerbiantys grilininkai nenaudoja jokių degių skysčių ir kitokių neorganinių priedų anglių įdegimui. Nekvepia, nesveika ir nebetrenduose. Tam naudojami tokie dideli skardinai bokalai, į kuriuos įdedamos medžio anglys arba briketai, iš apačios uždegam dujinio degiklio pagalba ir kai visi įsidega – supilami į kepsninę. Čia yra trendas, atrodo taip:
Tai va šių metų išmokta pamoka: karštis kepsninėje uždengtu dangčiu tiesiogiai priklauso nuo to, kiek anglių ar briketų bus uždegta starteryje. Tai yra, jei norima aukštesnės temperatūros – vienu metu karštį turi išspinduliuoti daugiau žarijų. Nei degimo trukmė, nei dar kažkas iš esmės nuo kiekio nepriklauso.
Žinoma, konkrečiu atveju viskas gali turėti kiek kitokį rezultatą, mat būna skirtingo dydžio starteriai ir kepsninės. Mano atveju pusė starterio duos ~120-150C, 2/3 užkrovos – iki 180C, o pilnai pakrautas starteris sudarys +200..+220C kepimo temperatūrą. Va kaip viskas vyksta. - Net ir užkūrus nedidelį kiekį anglių jos degs, o tuo pačiu kaitins kepsninę, iki dviejų valandų, o briketai – ir dar ilgiau. Tai reiškia, kad užkūrus kepsninę ir per 10-20min. išskepus tai ko reikia kepsninė lieka darbinės temperatūros dar ilgai, veik net pabaigus valgyti. Žinoma, bbq expertai sakys, kad uždarius apatinę ir viršutinę oro sklendes anglys turėtų užgesti ir jas būtų galima panaudoti ir kitą kartą, bet realiai ta neveikia. Į kepsninę patenka šiek tiek deguonies ir per naktį jos susmilksta iki pelenų.
Kokią pasidariau išvadą? Šiuos „trūkumus” galima išnaudoti ir paversti privalumais.
Pavyzdžiui iš anksto galima susimalti 600g jautienos arba liesos kiaulienos, 600g. kalakuto krūtinėlės, įberti 150g džiūvėsėlių, tuos pačius blenderintus svogūnus, iš kurių spaudėme sultis, 3-4 smulkiai kapotas ar traiškytas česnako skilteles, drukos ir juodųjų pipirų savo nuožiūra, dar kaip pagardu pašlakstyti viską 2 šaukštais Viusterio padažu ir išmaišyti rankomis arba virtuvinio kombaino pagalba.
Tada kepimo skardelę patepti aliejumi, mėsos mišinį dėtį į skardelę ir suformuoti kažką panašaus į storą dešrą ar batoną. Patepti viršų BBQ padažu ir baigus kepti pagrindinius kepsnius dėti skardelę ant grilius, netiesioginėje kaitroje, uždengti dangtį, priverti viršutinę sklendę iki pusės ir palikti 45min. ar valandai. Idealu, jei turite termometrą – jo dėka galima išimti mėsą tiksliai tuomet, kai ji iškepė, t.y. sulaukus +70C jos viduje.
Kokia prasmė taip elgtis? Galimi du scenarijai. Vienas – jūs paruošiate karštus užkandžius, ir kol užkandžiaujate su svečiais mėsos pyragas iškepa kaip pagrindinis patiekalas.
Kitas – mėsos pyragą iškepate ir leidžiate jam atvėsti, idant būtų suvalgytas rytoj. Pavyzdžiui jis yra puikus sprendimas nusinešti pietus į darbą ir pasišildžius suvalgyti su šviežiomis dažovėmis. Paprasta, pigu, skanu ir patogu. Kodėl nepasinaudojus galimybe, jeigu kepsninė jau užkurta ir paruošta naudojimui?
Be to ant žarijų iškeptas mėsos pyragas kvepia gardžiu dūmeliu ir suteikia papildomo malonaus aromato, kurio nebūna orkaitėse keptose versijose 😉
P.S. mėsos pyragų receptų – pilnas internetas, gūglinkit kaip meatloaf ir tikiu, kad rasite sau patinkančią produktų kombinaciją.
