Daugelis žmonių mėgsta rūkytą maistą. Dūmas prideda maistui naujų aromatų ir skonių, paįvairina rutiną ir tas pats maisto produktas rūkytas tampa kiek kitokiu.
Tačiau retas kuris rūko maistą pats, dažniausiai perka jau rūkytą, nes mano jog rūkymo procesui reikia specialios įrangos ir sąlygų. Tas yra tiesa tik iš dalies. Nedidelius maisto kiekius galite išrūkyti tiesiog savo virtuvėje, pasinaudodami gartraukiu. Ir aš patarsiu kaip tą galima padaryti nuo pradžios iki pabaigos.
Paprasčiausia rūkyti žuvį. Aš nusipirkau kelis gabalėlius lašišos, nulupau odą, pašalinau kaulus ir užsūdžiau. Tam panaudojau šiek tiek druskos, šiek tiek cukraus ir maltų baltųjų pipirų. Konkretaus prieskonių mišinio nėra ir jį galite susikurti patys kaip tik pilvas ir širdis geidžia. Jeigu susidomėsite internete slypi šimtai paruošimo rūkymui patarimų.
Taigi žuvis su prieskoniais turėtų pabūti bent kelias valandas. Aš įdėjau į sandarų plastikinį konteinerį ir palikau šaldytuve per naktį. Kitą dieną išėmiau žuvį, sausai nušluosčiau popieriniu rankšluosčiu ir ji jau paruošta rūkyti.
Dabar apie pačią įrangą. Iš esmes užtenka sandaraus metalinio indo su dangčiu. Jame turėtų būti įdėtos grotelės, ant kurių bus dedamas rūkomas produktas. Nei dydis, nei forma, nei jokie kitie dalykai nėra svarbūs.
Aš paėmiau senuką puodą, kadaise pirktą IKEA parduotuvėje ir jam pritaikytą metalinį koštuvą. Šį puodą naudoju įvairiems kulinariniams eksperimentams, todėl jis matęs gyvenimo – nepykit, kad neblizga kaip naujas.
Į puodo dugną įtiesiau maistinės folijos (čia kad po visko galėčiau išmesti netepliodamas rankų) ir ant jos sudėjau skiedras.
Šiaip yra rūkymui paruošti mišiniai, kurie naudojami rūkykloms ir kepsninėms. Aš žmogus paprastas, todėl tiesiog malkinėje pasiskaldžiau sausą ąžuolinę pliauską.
Ant viršau dedu dar vieną folijos sluoksnį, kurį suformuoju kaip stilizuotą dubenėlį – jis surinks rūkomos žuvies skysčius, kad jie nearvėtų ant skiedrų.
Štai dabar ant viršaus dėjau metalinį koštuvą ir į jį sudėjau žuvį.
Žuvį reikia dėti taip, kad gabalėliai nesiliestų ir dūmas pasiektų iš visų pusių laisvai. Dabar uždengiu dangtį ir visą konstrukciją statau ant viryklės. Atrodo štai taip;
Degu ugnį, jungiu gartraukį ir rūkymo procesas prasideda. Pirmas 5min. kaitinu ant stipresnės, nei vidutinė ugnies. Vėliau ugnį sumažinu iki minimalios ir kaitinu dar 25min. Po šio laiko ugnį išjungiu ir laidžiu puodui pastovėti dar 10min. Tik tada nudengiu dangtį.
Štai tiek tos paslapties. Rūkymo procesas baigtas ir dabar didžiausias iššūkis išimt byrančią žuvį vientisu gabalėliu. Štai kaip ji atrodo – biri, šilta, kvapni, sultinga ir išties labai gardi.
Jei kirba klausimas, ar namuose buvo juntami dūmai – užtikrinu, kad ne. Tik tada, kai žuvis jau buvo lėkštėje ir ant stalo. Tada dūmo aromatas tapo juntamas. Rūkymo metu dūmų beveik nesimato, o tuos, kurie prasiskverbia pro dangtį sugeria gartraukis.
Galima imti didelį (platų) puodą, dideles groteles ir išrūkyti visą ar net kelias žuvis. Čia apribojimų praktiškai nėra.
Galima rūkyti ne tik žuvis – kiauliena, paukštiena, sūriai. Visas kas šiaip perkama rūkyta. Tik ne visiems produktams užteks laiko peršilti iki vidaus, todėl didesnius gabalus reiktų apvirti ar sandariai įvyniojus pakepti orkaitėje. Arba galima rūkyti šviežias dešreles ir vėliau jas troškinti su kopūstais.
Galima naudoti ir kitas medienos rūšis: obelį, vyšnią, kriaušę, alksnį. Kiekvienas jų duos savo prieskonį ir aromatą. Čia begalė laisvės interpretacijoms.
Mano noras buvo papasakoti jums, kad karšto rūkymo gaminių galima pasigaminti ir namų sąlygomis, tiesiog savo virtuvėje. Aš išbandžiau ir man tai visai patiko.
Ir ne, ant puodo neliko jokių rūkymo žymių. Išmetus foliją su skiedromis visa kita puikiai pašalino indaplovė. Štai toks mano kulinarinis patarimas. Tikiu, kad bus naudingas ir jums. 🙂
