Internetų išmintis byloja: kotletai – tai ne maistas, o tabletės nuo alkio. O naujasis sveikatos apsaugos ministras reikalauja, kad vaistai būtų geri, bet pigūs. Todėl šiandien apie tai, kaip išsikepti nebrangų, bet skanių tablečių nuo alkio kotletukų. O jūs mokate iš(si)kepti kotletukų?

Maisto mados sukasi ratu. Ta prasme, kad kai kas nors pasidaro madinga – tai ima siūlyti visi. Kadaise ant bangos ir greitojo maisto piramidės viršunės karaliavo picos. Jas pradėjo kepti visi, kas tik sugebėdavo suformuoti apvalų tešlos blyną ir pašauti jį į orkaitę. Vėliau tapo madingi kinų virtuvės patiekalai. Kebabai. Buvo steikų mados era. Dar buvo etapas, kai atsirado burgeriai, vėliau – šonkauliai. Dabar į greitojo maisto gretas spraudžiasi meatballs’ai dar žinomi kaip mėsos kukuliai. Ir tuojau pribyra vertintojų bei egzpertų, kurie pasakoja geri tie kukuliai ar ne ir kokie yra tie gerieji bei kodėl.

Aš nepretenduoju į egzpertus, todėl tiesiog pasidalinsiu savo patarimais kaip iškepti skanių ir nebrangių kotletukų. Tokių aromatingų, sultingų, valgomų su pasičepsėjimu ir prašomų dar ir dar.

Vištienos versija. 

Paprasčiausia nusipirkti jau išdarinėtos vištienos mėsos be odos – blauzdelių, kumpelių irba krūtinėlių. ~1kg. Taip bus paprasčiausia, greičiausia, bet ne pigiausia. Jeigu norisi sutaupyti – pirkite 1,5kg svorio viščiuką. Užtruksite jį iškaulindami, tačiau jeigu žinote kaip tai daryti, tai laimėiste kelis kartus: mėsos kiekis bus panašus, kaina mažesnė, o iš likučių, ko nepanaudojote kotletams, išsivirsite kelis litrus naminio vištienos sultinio.

Dar reikės 6-8 saulėje džiovintų pomidorų, saujos baziliko arba petražolės lapelių, kiaušinio, 2-3 šaukštų džiūvėsėlių, 2-3 šaukštų su kaupu neriebios grietinės arba natūralaus jogurto, druskos ir pipirų bei poros saujų smulkiai sutarkuoto kietojo sūrio. Nebūtinai brangaus, tiks ir „Džiugas” ar panašus lietuviškas gaminys.

Paruošiam kukulius: mėsą sumalam mėsmale, pomidorus supjaustom mažais kubeliais, susmulkinam žalumynus, sutarkuojam sūrį. Visus produktus dedam į dubenį ar maišyklės indą ir išmaišom iki vientisos lipnios masės. Pašlapinam rankas vandeniu ir pradedam formuoti mėsos kukulius. Tokius, kad lengvai tilptų į delną. Kai visą faršą suskirstysit į kukulius – kaiskit keptuvę ir joje įkaitinkit kelis šlakelius aliejaus. Jame ir apkepkite kotletukus. Tai daroma taip – įdėjote į keptuvę kukulį ir jį paspaudžiate, kad pasidarytų tartum burgerio kotletuko formos. Apkepate iš vienos pusės kelias minutes, kai ima dailiai ruduoti – apverčiate ir kepate kelias minutes iš kitos. Nereikia sudegint, užtenka tik dailiai apskrudint iš abiejų pusių ir galite išimti.

Nesistenkite visko sugrūsti į vieną keptuvę. Kepkite erdviai, patogiai, per kelis kartus.

Kol kotletukai apkepinėja – įjunkite orkaitę ir įkaitinkite ją iki +200C. Apkeptus kotletukus dėkite į kepimo skardą, išklotą kepimo popieriumi. Kai visi kotletukai bus pakepti, tuomet pašaukite skardą į orkaitę 7 ar 8 minutėms. Ir čia slypi didžioji kotletukų gardumo paslaptis. Mes esame įpratinti, kad kotletai kepami keptuvėje, kol iškepa. Retam jie pavyksta tobuli, mat kepant be dangčio juos reikia dažnai vartyti, jie kaista tik iš vienos pusės, paviršius dega, vidus džiūsta, centras dar žalias. Na, ta prasme rausvas. Ir po visko dar riebalai varva. Galima uždengti dangtį ir gal net įpilti šiek tiek vandens, kad kotletukai neišdžiūtų. Bet tai jau nebus kepimas – tai bus troškinimas garuose. O štai apkepus tik dėl grožio ir skonio, o pabaigus kepti orkaitėje gausite tolygiai iškeptus, traškia plutele, sultingus ir purius viduje kotletukus. Pabandykite kada nors šį kepimo būdą ir jūs niekuomet nebekepsite tai, kaip anksčiau.

Kiaulienos versija. 

Su kiauliena viskas bus šiek tiek sudėtingiau. Ši mėsa kietesnė už vištieną, kepa ilgiau ir faršas paruošiamas kiek kitaip. Pradėkite nuo to, kad aliejuje ar svieste apkepinkite dvi smulkiai supjaustytas svogūno galvas. Kepkite neskubant, kad viskas tolygiai kaistų, bet nedegtų. Ima ruduoti – mažinkite ugnį. Kepti tol, kol svogūnų tūris sumažės dvigubai, o patys svogūnai nusidažys šviesaus gintaro spalva ir ims gardžiai kvepėti. Va tada išjungiate keptuvę, leidžiate svogūnams atvėsti, o jūs einate ruošti mėsos.

Supjaustykite ir sumalkite mėsą. Nebūtinai brangią, kuo puikiausiai tiks mentė ar kumpis. Į smulkiai sumaltą mėsą berkite druską, pipirus, įmuškite kiaušinį. Keli šaukštai smulkintų džiūvėsėlių drėgmės išlaikymui ir jogurto ar grietinėlės purumui. Būtų tobula, jei turite dar bent kelis džiovintus baravykus – susmulkinkite juos blenderyje iki miltų ir suberkite į faršą. Jie suteiks kotletams fantastiško skonio ir aromato. Nemėgstate grybų? Tuomet susmulkinkite didelę saują džiovintų slyvų. Įberkite kelis žiupsnelius saldžiosios paprikos miltelių. Jau pravėsusius keptus svogūnus su visu aliejumi. Ir išmaišykite. Darykite kukulius, apkepkite – viską jau skaitėte. Tik štai 8min. orkaitėje neužteks – reiks kepti visas 15, ar net daugiau, priklausomai nuo to, kiek stori jūsų kotletukai. Po 15min. kepimo tiesiog perpjaukite vieną kotletuką pusiau ir patikrinkite, ar pilnai iškepė.

Štai tiek tų gudrybių. Ir riebalų reikia mažiau, ir skrudėsiu nebus ir skonis bei struktūra gaunasi visiškai kitokia.

Ir, susimildami, nepirkite jau paruošto faršo. Malkite mėsą patys, arba paprašykite, kad pardavėjai sumaltų jums matant. Kodėl? Palyginkite kainas: faršas kainuoja geru trečdaliu pigiau nei mėsa. Ar žinote kodėl? Jūs nenorėtumėte sužinoti. Todėl tiesiog prisiminkite posakį, kad pigių gerų daiktų nebūna ir pasigaminkite faršą patys. Kokybiški maisto produktai yra skanaus patiekalo pagrindas.