Šiemet turėjau gana nemalonų kulinarinį nuotykį, apie kokius blogeriai ir instagrameriai nemėgsta pasakoti. Tačiau gyvenimas ne vien latytėmis puoštas, todėl pasidalinsiu juo ir su jumis.
Taip nutiko, kad aš gana sunkiai darbavausi sodyboje, dar buvo likę nemažai darbo, labai norėjosi viską pabaigti šiandien, tad nupirkti maisto vakarienei pasišovė žmona. Dar buvo graži vasaros diena, vakaras žadėjo būti šiltas ir ramus, todėl nusprendėme ką nors pasikepti ant žarijų. Ji pamanė, kad aš būsiu gana pavargęs, todėl nupirko jau iš anksto marinuotos vištienos vakuuminėje pakuotėje, kurią paruošė gerai žinomas lietuviškas prekinis ženklas.
Kai žarijos jau buvo paruoštos aš išsipakavau mėsą, marinuotą citrinų ir dar kažko marinate ir pradėjau verti ant iešmų. Pirmas dalykas, kuris man nepatiko – mėsos pjaustymo būdas. Atrodo, kad ją smulkino ne profesionalai, darantys savo darbą eilę metų, bet viščiukai buvo sukapoti kardais kokios nors rytų kovos menų mokyklos stovykloje. Visi gabalai buvo skirtingo dydžio, susmulkinti chaotiškai, kai kur kybojo mėsos ar odos atplaišos. Žodžiu tikrai ne tai, ko tikiesi iš reklaminių nuotraukų ant pakuotės. Antras įtartinas dalykas buvo kvapas – ne, mėsa nebuvo sugedusi, galiojimo terminas dar gana ilgas ir tai net nebuvo mėsos kvapas. Kepant šis nemalonus aromatas tik sustiprėjo, o iškepus ir paragavus paaiškėjo, kad patiekalas yra nevalgomas, nes iš esmės marinatas yra beviltiškas. Neišvaizdus, nepatrauklus ir nemalonus. Taip ilgametis blogeris tą vakarą liko be vakarienės, gėda net kam ir papasakoti.
To vakaro nuotykis man sukėlė daug įvairių minčių. Mes beveik niekada neperkame taip paruoštos mėsos – visų pirma jis ten mirkta ilgai ir mėsos skonio neverta tikėtis. Antra priežastis – tai labai brangu, lyginant su šviežios mėsos ir naminio marinato kaina. Tiesiog beviltiškas dalykas tiek gastronomine, tiek finansine prasme. Bet tai gaminama pramoniniu būdu, yra skirtingų variantų ir receptūrų, kasmet jų tik daugėja. Vadinasi yra kas perka, ir tokių yra nemažai. Kodėl jie tai daro? Nes nepasitiki savo jėgomis, arba mano, kad vištienos paruošimas kepimui yra sudėtingas darbas ir gali nepavykti?
Visos šios mintys ir paskatino mane sukurti šį įrašą. Aš paneigsiu mitą, neva pirkti jau marinuotą vištieną gabaliukais yra paprasčiau ir geriau. Pinigus skaičiuosime vėliau.
Ir parodysiu, kad paruošti, užmarinuoti ir iškepti viščiuką gali net ir niekada to nedarę kulinariniai pradinukai.
Taigi, visų pirma reikės paties viščiuko – 1,5-1,7kg., lentelės ir aštraus peilio. Viščiuką nusausiname popieriniu rankšluosčiu ir guldome ant lentelės krūtinėle į viršų.
Dabar peiliu pjauname viščiuko krūtinėlę išilgai ties centru, ten toks krūtinkaulis eina, pajusite. Ties juo ir pjaukite.
Perpjovus viščiuką „atidarykite” – iškleiskite jo puseles į šonus.
Toks viščiukas yra paruoštas apipjaustymui. Ne, ne tam ritualiniam – paprastam, pašalinsime viską, kas netinka kepimui.
Visų pirma pašaliname apačioje esantį odos ir riebalų perteklių kartu su styrančia uodegyte. Tada išpjauname kaklą, nupjauname sparniukus ties pirmu sąnariu (juose mėsos nėra, jie tiesiog apdegs kepant). Štai taip atrodo deramai apipjaustytas viščiukas:
Dabar viščiuką reikia išplokštinti. Internetuose kartais matau patarimų, neva jį reikia daužyti kulinariniu plaktuku, idant jis suminkštėtų ir išplokštėtų. Tai – visiška nesąmonė. Visų pirma viščiukas yra minkštas savaime ir jo papildomai minkštinti nereikia. Antra, plokštinant plaktuko pagalba jūs sulaužysite jam kaulus ir valgant rizikuosite susižaloti burną kaulų šukėmis. Kam to reikia?
Yra labai paprastas ir efektyvus būdas: apverskite viščiuką ir tuomet lenkite jam sąnarius link savęs, kol jie charakteringai trakštels. Lyginant su žmogaus kūnu lenkti reikia tas vietas, kur yra klubo sąnariai ir pečių sąnariai. Tai bus viščiuko sparnelių pagrindas ir šlaunelių sujungimo su stuburu vieta. Trakšt ir guli jis idealiai plokščias.
Taip išplokštintą viščiuką jau galima marinuoti.
Marinato gamybai į blenderio indą sudėkite:
- 4-5 skilteles česnako
- 1 citrinos sultis
- 1 šaukštelį druskos
- maltų juodųjų pipirų žiupsnelį
- 1 šaukštą kaukazietiškos adžikos
- 2-3 šaukštus alyvuogių aliejaus
Visa tai susmulkinkite blenderiu iki dailaus padažo konsistencijos. Neturint blenderio tiesiog sutraiškykite česnakus ir sumaišykite su kitais produktais. Blenderiu tiesiog greičiau, patogiau ir dar padažas šiek tiek emulguoja, todėl tampa truputį tirštesnis.
Štai šiuo marinatu aptepkite viščiuką iš abiejų pusių ir palikite marinuotis kambario temperatūroje valandą ar dvi.
Taip paruoštą viščiuką kepkite ant griliaus netiesioginėje kaitroje kartais apversdami, arba jei turite tiesiog šašlykinę ir groteles – kepkite tiesiai virš žarijų, tik pasirūpinkite, kad jos nebūtų itin karštos ir dažnai vartykite viščiuką, kad jis keptų tolygiai ir nepradėtų degti. Pagal galimybę reiktų išstumdyti žarijas šašlykinėje į kraštus ir po truputį jas pastumti po kepamu viščiuku.
Tai va ir tiek to vargo. Valanda kepsninėje ir turėsite gardų, aromatingą, sultingą keptą viščiuką. Juk neatrodo sudėtinga, ar ne?
Dar užsukau į vieną iš internetinių maisto prekių parduotuvių ir palyginau kainas. Šviežias viščiukas vs marinuoti gabalėliai kaina gali skirtis iki 3,5 karto. Taip, tai nėra klaida – jau marinuota mėsa gali kainuoti daugiau nei tris kartus brangiau. Taigi, toliau yra jūsų valia spręsti ką rinktis ir kaip ruošti maistą.
Šaunios įsibėgėjusios vasaros!
P.S. jeigu taip paruoštą ir marinuotą viščiuką kepsite ant didelės keptuvės su nemažu kiekiu aliejaus, iš viršaus jį prispausdami lėkšte, ant kurios uždėtas nemažas akmuo arba puodas su keliais litrais vandens, ir kepdami vartysite kas 20min., tai ilgainiui gausite viščiuką tapaka 😉