Miltiniai gaminiai man visada buvo kažkoks prakeiksmas. Ką bedarydavau – viskas keliavo į šiukšlių dėžę. Ir man tai buvo toks kompleksas, kad vienu metu net nesugebėdavau dorai užmaišyti lietinių blynų tešlos. O ką bekalbėti apie duoną! Net elektrinėje duonkepėje, į kurią tiksliai pagal receptą sudėjus produktus belieka paspausti norimos programos mygtuką ir gausi tobulą duonos gabalėlį, aš gaudavau kietą pusplytę, kurią vargais negalais iškrapštęs mesdavau tiesiai į šiukšlių dėžę. Dabar jums belieka tik įsivaizduoti kaip aš vargau su kokių nors paprastų mielinių bandelių tešla, kur viskas atrodė paprasta, bet tai tešla buvo per skysta, tai per kieta, tai lipo prie rankų ir pilvo, galų gale viską tekdavo versti lauk, o virtuvę plauti nuo lubų iki grindų. Iš nevilties kartais net ašaros akyse kaupdavosi. Nes aš, augęs vasaromis kaime, šalia didžiulio duonkepio malkomis kūrenamo pečiaus, iš kurio močiutė traukdavo didžiulius ruginės duonos kepalus, apklostydavo rankšluosčiu, ir pravėsus atpjaudavo kvepiančią žiauberę su stikline šalto pieno, jaučiausi visiškai beviltiškai nesugebėdamas net sumautos bandelės iškepti taip, kad ji būtų valgoma. Ir ši beviltiška situacija tęsėsi tol, kol aš neišbandžiau savo laimingosios duonos recepto. Tai buvo itališka gardumynas – focaccia.

Focaccia yra itališka duonutė, kurios tešla daroma beveik identiškai picos tešlai. Tai mielinė tešla, kuri greit pakyla, jos nereikia kočioti, galima pridėti norimų pagardų – pavyzdžiui rozmarino, baziliko, pomidorų, alyvuogių, svogūnų, grybų ar net smulkintų mėsos likučių. Arba galima gaminti klasikinį variantą, kur naudojamas tik aliejus ir druska. Ji paprasta, pagaminama gana greitai, yra puri, švelni ir labai gardi. Ji puikiai tinka kaip užkandis, aperityvas su žolelių sviestu, paplotis sumuštiniams ar kaip duonutė prie daugelio šiame bloge esančių sriubų receptų. O svarbiausia tai, kad jeigu turite virtuvinį kombainą su minkymo priedu, tai jos nes rankomis minkyti nereikės. Argi ne stebuklas?

Trumpam nukrypsiu į šoną ir papasakosiu apie virtuvinio kombaino priedus bei kaip jais naudotis. Mano turimas kombainas turi štai šiuos tris priedus, naudojamus su  maišymo indu:

Jie skirti taupyti jūsų laiką ir sveikatą. Reikiama tvarka suberiat produktus, pasirenkat tinkamą priedą ir kombainas viską daro už jus – tuo metu galite užsiimti kitais darbai arba tiesiog atsipūsti.

Viršutinis priedas su tankiomis vielutėmis skirtas plakimui. Tai virtuvinės šluotelės atitikmuo. Supilkite baltymus į indą, šiek tiek pasūdykite, uždėkite šį antgalį ir jo dėka turėsit tokius standžius plaktus baltymus, kad ant jų laikysis degtukų dėžutė. Be jokio vargo apsikabinus dubenį.

Vidurinis priedas skirtas maišymui. Yra krūva receptų su magiškai nuotaiką sugadinančiu žodžių junginiu „ir viską gerai išmaišykite”. Kaip gerai? Kada gerai? Ar dabar gerai? Tai visiškai nesvarbu, kai naudojate šį priedą. Įjungiate ant mažo ar vidutinio greičio priklausomai nuo aplinkybių ir produktų kiekio ir paliekate 2-3min. Viskas bus išmaišyta taip tobulai, kad net Ramzis neturės prie ko prikibti.

O trečiasis priedas, panašus į piratų kapitono kablį, yra skirtas minkymui. Jis naudojamas pasirenkant lėčiausią kombaino darbo režimą, jam reikia laiko, tačiau palikus jį darbuotis kokias 5 minutes ar ilgiau gausite tobulą faršą, tešlą ar dar bet ką, ką reikia minkyti. Tai priedas, skirtas tirštiems, sunkiems, lipniems produktams lėtai ir kantriai sujungti iki vientisos, vienalytės masės.

Kai išsiaiškinome kaip naudotis virtuviniu kombainu galime pereiti prie focaccia tešlos ruošimo. Tik primenu, kad tokiu pačiu būdu jūs galite pasiruošti tobulą tešlą picai – be jokio vargo ir rūpsečių. Tiesiog ją reikės iškočioti ploniau.

Tešlos sėkmė yra tikslios proporcijos. Darykite viską preciziškai tiksliai ir jums tikrai pavyks. Taigi, į didelę stiklinę ar puodelį įpilame 320ml maloniai šilto vandens. Ne karšto, ne šalto – maloniai šilto (pedantams: t+30C), į jį suberiame 7g pakelį sausų kepimo mielių ir paliekame mirkti – tegul vyksta rehidratacija. Virtuvinio kombaino maišymo indą dedame ant virtuvinių svarstyklių ir į jį įberiame 500g kvietinių miltų. Beriame šiek tiek druskos ir įpilame 50ml gero (gardaus) alyvuogių aliejaus. Aš į focaccia mėgstu įdėti saulėje džiovintų pomidorų, todėl nuperku indelį pigių saulėje džiovintų pomidorų aliejuje. Pomidorai būna pigūs ne todėl, kad jie prasti, o todėl, kad jų mažai – aliejaus indelyje būna tiek pat, kiek ir pomidorų. Tačiau šis aliejus nuostabiai tinka focaccia kepimui: jis būna persismelkęs džiovintų pomidorų, kaparėlių bei rozmarinų skoniu ir aromatu. Išimu pomidorus, susmulkinu ir atidedu į šoną, o aliejų naudoju tešlai.

Indą dedame į kombainą, prijungiame minkymo priedą – kablį ir įjungiame mažiausią greitį. Dabar šaukšteliu išmaišome mieles vandenyje ir šį pilką skystį supilame į maišymo indą kartu su miltais. Ir paliekame 3-5 minutėms. Geriau net nežiūrėti, nes pradžioje jūs manysite, kad viskas yra blogai ir nieko doro čia nesigaus. Bet ilgainiui, po truputį tešla taps vienalytė, tąsi ir nustos lipti prie indo šonų. Štai tada ant pjaustymo lentelės pabarstykite šiek tiek miltų, tešlą išimkite iš indo, suformuokite kažką panašaus į rutulį ar kamuolį ir padėkite ant miltų, o maišymo indu tešlą uždenkite. Palikite viską 40min.

Prabėgus šiam laikui nuimkite indą. Tešla bus padidėjusi beveik dvigubai, taps puri, švelni ir šiek tiek lipni. Jeigu kepsite picą – tešla paruošta. Kočiojate iki norimo storio ir kepate kaip picą. Bet mes kepam focaccia.

Pasirinkite norimą kepimo formą – kuo forma bus didesnė, tuo focaccia bus plonesnė. Plonesnė labiau tinkama kaip užkandukas, tokiai galima uždėti daugiau priedų. Storesnė bus tinkamesnė pjaustyti riekėmis ir daryti sumuštinius. Formos  dugną pabarstykite miltais ir įdėkite į jį tešlą. Ją tolygiai pirštais išstumdykite po visą formos plotą. Čia nereikia precizikos, kaip išstumdysit – taip ir tiks. Viršų gausiai suvilgykite alyvuogių aliejumi ir berkite norimus priedus. Aš naudojau alyvuoges ir jau minėtus saulėje džiovintus pomidorus ir džiovintą raudonėlį. Išbarstę pirštų galiukais švelniai įspauskite juos į tešlą. Kai viskas bus padaryta paruoštą kepimo indą tiesiog uždenkite virtuviniu rankšluosčiu ir palikite pastovėti dar 50 minučių.

Praėjus ir šiam laikui aš gavau štai tokį rezultatą. Tešla dar labiau pakilo ir išlipo virš indo kraštų:

Dabar indą švelniai ir nedaužydami dedame į įkaitintą iki +200C orkaitę ir kepame ~30min. kol paviršius pradės švelniai skrusti.

Išėmę dedame kepimo indą ant karščiui atsparaus paviršiaus. Tai – dar ne focaccia. Tokia kaip dabar ji bus sausa ir sprangi. Imame šluotelę ar virtuvinį teptuką ir gausiai aptepame duonelę likusiu alyvuogių aliejumi, bei apibarstome rupia druska. Leidžiame duonutei atvėsti ir sugerti į save aliejų. Ir štai dabar jau galima ją pjaustyti ir ragauti. Skaniausia ji yra šviežia, kol dar šiek tiek šilta. Kitą dieną ji kiek apdžiūsta, sensteli ir yra ne tokia gardi.

Artėja trečiasis lapkričio ketvirtadienis – božolinės – metas, kai atkemšami jauno vyno buteliai ir švenčiama jauno vyno diena. Nusipirkite butelaitį Beaujolais Nouveau, švelnaus tepamo sūrio, iškepkite focaccia ir pasikvieskite draugus. Pasidarykite sau ir bičiuliams nedidelę gardžią šventę, kuri leis bent trumpam užsimiršti nuo kasdieninių rūpesčių ir praskaidrins šias niūrias lapkričio nuotaikas. Jūs to tikrai nusipelnėte.