Šis makabriškas pavadinimas nereiškia, kad sumaliau savo vaikystę ir pagaminau maltinius. Pilnas (ir tikslus) pavadinimas turėtų būti „mano vaikystės laikų maltiniai”. Mat taip jau nutiko, kad gimiau sovietmečiu. Ir nors nuo nepriklausomybės atgavimo prabėgo jau trys dešimtys metų, tačiau kai kurie vaikystės prisiminimai yra labai ryškūs ir ne visi jie yra malonūs.
Vienas iš dalykų, kurie man vaikystės metu buvo nesuprantami, o dabar tiesiog nemalonūs prisiminti yra tuo metu buvęs maisto produktų trūkumas. Ne, tai nereiškia, kad mes badavome. Tiesiog palyginus su dabartine pasiūla, tuo metu maistas buvo išties skurdus, o tai, ką dabar net sunku įsivaizduoti, buvo niūri kasdienybė.
Pavyzdžiui šviežia mėsa buvo retenybė. Jos tiesiog nebuvo – užėjus į mėsos parduotuvę dažniausiai pasitikdavo tuščios vitrinos su keliais apvytusiais menkaverčiais gyvulių sub-produktais jose. O kai į parduotuvę atveždavo šviežios mėsos – mikliai išsirikiuodavo pirkėjų eilė ir išpirkdavo viską, kas būdavo, nesirinkdami kurią dalį gavo.
Arba antai žodis deficitas, kuris dabar tiesiog dažniausiai naudojamas kaip ekonominis terminas biudžetui apibūdinti, tuo metu buvo magiškas ir paslaptingas žodis. Teiginys „tėvas išvažiavo parvežti deficito” nereikšdavo, kad mūsų šeima įbris į skolas. Tai reiškė, kad jis gavo darbe maisto taloną ir išvažiavo į kažkurią nurodytą parduotuvę, kur galės nupirkti pamėlusią vištą, stiklainį žirnelių ir majonezo. Taip, kartais prieš metines šventes tuometinė valdžia parūpindavo kažko, ko šiaip negalėjai rasti parduotuvėje ir galėjai įsigyti tik griežtai talonais normuotą kiekį.
Ir prieskonių beveik nebuvo. Populiariausi prieskoniai – druska, juodieji pipirai ir lauro lapai. Dar būdavo ryškų acto skonį turinčios garstyčios ir patamsėjęs bei neskanus pomidorų padažas. Na ir „Vegeta”, kurios gavę ja gardindavo visus patiekalus ar sriubas. Va, iš esmės ir viskas.
Šeimininkės sukdavosi kaip išmanydamos, kad bent per šventes pagaminti šeimai ką nors skanesnio ir nekasdieniško iš to, ką turėdavo. Pavyzdžiui, kad būtų daugiau, maltą kiaulieną maišydavo su jautiena. Skamba keistai, kaip deficito laikams, bet reikia prisiminti vieną esminį faktą: mėsinių galvijų tuomet niekas masiškai neaugino. Tai, kas buvo vadinama jautiena būdavo tiesiog senos, savo produktyviai pieningą gyvenimą baigiančios karvės, iš kolūkio fermų atvežtos į mėsos kombinatą paskutinei kelionei. Viena jautienos mėsa buvo kieta ir neskani, kiaulienos buvo mažai, todėl jautieną ir kiaulieną maldavo bei maišydavo kartu, kad būtų daugiau ir valgoma.
O štai maltiniai, arba – kotletai, būdavo skanu. Tėvai visada juos kepdavo tik keptuvėje ir kartu su svogūnais. Kepta mėsa, karamelizuoti svogūnai – tai buvo nedažnas, tačiau labai skanus patiekalas. Po daugelio metų aš pakartojau šį receptą savo virtuvėje, maksimaliai autentišku stiliumi, ir man šis patiekalas ir šiandien yra skanus. Gal todėl, kad labai paprastas ir neperkrautas daugeliu skonių. O gal tai tiesiog vaikystės sentimentas, kuriuo mielai dalinuosi ir su jumis.
Maltiniams reikės:
- 500g. liesos, nebrangios jautienos
- 500g. kiaulienos, rinkitės riebesnę – pavyzdžiui šoninę
- 400g. kepenėlių – jautienos, kiaulienos arba vištienos
- 1 didelio svogūno
- 1 valgomojo šaukšto garstyčių padažo
- druskos, maltų juodųjų pipirų
- miltų paniravimui, aliejaus kepimui
Pateikimui: bulvių košės ir virtų burokėlių, konservuotų žirnelių, raugintų agurkų bei svogūnų laiškų mišrainės su majonezu.
Gamyba:
- Mėsą ir kepenėles sumalkite, pasūdykite, gardinkite garstyčiomis ir maltais pipirai bei gerai išmaišykite / išminkykite.
- Svogūną supjaustykite pusžiedžiais.
- Pagaminkite mišrainę ir bulvių košę.
- Rankomis formuokite gana nemažus maltinius ir paniruokite juos miltais.
- Užkaiskite dvi keptuves pašlakstę aliejumi. Vienoje ant vidutinės ugnies apkepkite svogūnus, kad imtų karamelizuotis.
- Kitoje kepkite maltinius: miltais apibarstytus maltinius gana stipriai išplokštinkite ir dėkite kepti į įkaitusį aliejų, kas kelias minutes apversdami. Pradedant kepti maltiniai išties turi būti gan ploni, mat kepami jie susitrauks ir pastorės.
- Maltiniai ir svogūnai kepami vienu metu, iškepa irgi panašiai kartu. Jei neturite dviejų keptuvių – pradžioje iškepkite svogūnus, juos atidėkite, tuomet baigiant kepti maltinius įdekite juos kartu ir pašildykite prieš pateikimą.
- Pateikite plačiose lėkštėse su koše ir mišraine.
Žinote – skanu 🙂 Maltiniai gavosi minkšti ir byrantys. Kepenėlės maltiniams suteikia papildomų skonių. Be to – tai puikus būdas įsiūlyti kepenėles vaikams.
Išbandykite šį receptą. Ką gali žinoti, gal būt ir jums patiks mano vaikystės sentimentas.
Skanaus!
