Ką čia slėpsi – bulvė yra viena mėgstamiausių lietuvių daržovių ir ją tikrai rasite daugumoje lietuvių namų virtuvėse. Patiekalų iš bulvių ar su bulvėmis taip pat yra apstu. net mažose kaimo parduotuvėlėse, kur daržovių skyriai patys skurdžiausi gali nerasti morkos ar burokėlio, bet bulvę rasi visada. Bulvė – nuostabi daržovė, ji pigi, ją paprasta ir greita paruošti, ji skani ir yra soti. Gal būt dėl šios priežasties nuo neatmenamų laikų bulvė, po duonos, yra įvardinama kaip svarbiausias produktas, gelbstintis nuo bado.
Tik štai koks paradoksas – taip beprotiškai mėgdami bulves lietuviai visiškai jomis nesidomi. Turiu omenyje, kad lietuviams visai nesvarbu kokia bulvės veislė, kuo ji išskirtinė, kokios geriausios šios veislės skoninės savybės ir kuriems patiekalams ruošti ji yra geriausia. Antai rytų virtuvėje bulvės atitikmuo yra ryžiai – tai jie gelbėjo žmones nuo bado, o ir dabar valgomi kiekvieną dieną. Tai štai rytų maisto rinkoje yra begalė ryžių rūšių ir eilinis pirkėjas gali nesustodamas pasakoti kokia tai ryžių rūšis, kuo viena rūšis skiriasi nuo kitos ir kuriems patiekalams kokie ryžiai tinka. Ką lietuvis gali pasakyti apie bulves? Matyt tai, kad jos būna šviežios ir pernykštės, dar kad vienos virdamos subyra, o kitos – ne. O parodžius vieną ar kitą bulvę tiesiog gūžtels pečiais ir pasakys: bulvė.
Jeigu skaitydami pradėjote raukytis „dar vienas lietuvių tamsumą pašiepiantis straipsnis” skubu jus nuraminti – tikrai ne, neketinu nieko pašiepti ar žeminti. Tiesiog noriu pasakyti, kad bulvė nėra tiesiog bulvė. Yra virš 200 bulvių rūšių ir kiekviena rūšis pasižymi vis kitomis savybėmis. Jeigu pažintume daugiau šių rūšių ir jų savybių mūsų maisto gamybos įpročiai imtų keistis, o patiekalų skonis taptų turtingesnis. O pažintį siūlau pradėti naudojant skirtingas bulves tame pačiame patiekale ir ragaujant pabandyti atrasti skirtumus jų skonyje.
Trijų bulvių sriuba
- 1,5l vištienos sultinio
- 1 svogūno galva, susmulkinta kubeliais
- 3 česnako skiltelės, susmulkintos
- 2 šaukštai miltų
- po 300g. baltųjų delikatesinių bulvių, raudonųjų bulvių ir saldžiųjų bulvių (batatų)
- 400ml pašildyto pieno
- 150g tarkuoto brandinto Čederio sūrio
- 1/2 aitriosios paprikos ankšties arba džiovintų jos dribsnių
- šaukštelis kario prieskonių
- druskos, maltų juodųjų pipirų
- alyvuogų aliejaus arba sviesto apkepimui
- graikiško jogurto ir smulkintų žalumynų pateikimui
- Puode įkaitinkite aliejų ar sviestą ir pakepinkite svogūną, kol ims švelniai ruduoti.
- Suberkite česnaką ir pakepkite dar minutę, kad česnakas perduotų savo aromatą.
- Plonu sluoksniu puode paskleiskite miltus ir nuolat maišykite mentele, kad jie pavirstų į vientisą košelę be gumuliukų ir imtų skrusti.
- Supilkite sultinį, nugramdykite mentele nuo dugno skrudėsius.
- Kai sultinys užvirs suberkite nedideliais kubeliais susmulkintas bulves ir supilkite pieną.
- Kai puodas vėl ketins užvirti sumažinkite kaitrą iki minimalios ir leiskite, kad puodas vos vos virtų 10-15min.
- Po šio laiko bulvės turi būti suminkštėjusios, todėl berkite prieskonius, pasūdykite.
- Suberkite sūrį ir maišykite mentele, kol jis visiškai ištirps ir pasklis sriuboje, nukaiskite puodą.
- Pateikite su šaukštu graikiško jogurto ir pabarstę kapotais žalumynais. Galima papildomai užberti tarkuoto sūrio.
Sriubos skonis stebėtinai turtingas: vienos bulvės visai minkštos, kitos – dar nepradėję byrėti ir truputį kietokos, skiriasi jų skonis, saldumas. Labai įdomus potyris.
Aitriosios paprikos galima ir nedėti, tuomet sriuba taps švelni ir aksominė, tačiau man aitrioji paprika patiko dėl retų pikantiškų natų, kurias mikliai užgesina pienas ir jogurtas. Visą bendrą skonį šauniai papildo sūrio ir kario prieskonių skoniai.
Virdamas sriubą maniau, kad ji sukurs riebaus ir sunkaus patiekalo pojūtį, vienok rezultatas gavosi sotus, tačiau lengvas ir neapsunkinantis. O ir šiaip sriuba nudžiugino savo paprastumu, lengvu gaminimu ir vykusiu rezultatu.
Skanaus!
