Manau sutiksite, kad skaniausia džiovintų žirnių sriuba yra verdama su rūkyta mėsa, idealiu atveju – rūkytais šonkauliukais. Vieni mėgsta, kad žirniai išlaikytų savo formą ir būtų šiek tiek traškūs, kiti mėgsta žirnių sriubą tirštą it trintą, kai žirniai verdami taip ilgai, kad subyra ir virsta tiršta košele.
Tačiau esu sutikęs žmonių, kurie nemėgsta džiovintų žirnių sriubų. Jiems nepatinka žirnių aromatas, skonis, drumstas sultinys – žodžiu jie nemėgsta būtent džiovintų žirnių. Ir net paragavę šaunios žirnių sriubos sako, kad visumoje skanu ir būtų labai šauni sriuba, jeigu… joje nebūtų žirnių 🙂
Tokiems žirnių nemėgėjams yra alternatyva – avinžirniai. Ir jie išties neturi to specifinio žirnių prieskonio, aromato. Jie turi kiek kitas skonines savybes bei tekstūrą. Taigi nemėgstantiems žirnių siūlau modifikuotą klasikinės sriubos versiją be žirnių 🙂
Avinžirnių sriuba su rūkytais šonkauliukais
- 2l vištienos sultinio
- 300g. sausų avinžirnių
- 800g. trumpų rūkytų kiaulienos šonkauliukų
- 1 svogūnas
- 1 morka
- 1 poras (baltoji stiebo dalis)
- 2 bulvės
- 2 lauro lapai, 5-6 juodųjų pipirų žirneliai, druskos pagal skonį
- šaukštas sviesto kepimui
- Avinžirnius užpilame šiltu vandeniu ir paliekame brinkti 3-4val.
- Storadugniame svieste ištirpdome sviestą ir suberiame kubeliais pjaustytą morką ir svogūną, apkepame.
- Beriame pusžiedžiais pjaustytą porą, pakepame dar porą minučių.
- Šonkauliukus supjaustome atskirdami po vieną, metame į puodą. Suberiame nukoštus avinžirnius.
- Supilame sultinį ir palaukiame, kol užvirs.
- Sultiniui užvirus sudedame kubeliais pjaustytas bulves, beriame pipirus, lauro lapus.
- Sumažiname ugnį ir verdame 30min.
- Paragaujame, sūdome pagal skonį. Nukaičiame.
- Leidžiame sriubai šiek tiek pravėsti, pateikiame.
Na tai tiek to darbo. Neskaitant avinžirnių mirkymo sriubos virimui ir valandos nereikės. O ji išverda viename puode, be didelių kulinarinių sugebėjimų ir gaunasi labai neprasta.
Atkreipkite dėmesį, kad sultinys lieka labai skaidrus – patiks estetams. Taip yra todėl, kad mirkomi avinžirniai yra ir nuplaunami, vėliau verdant jie nebyra ir nedrumsčia sriubos.
Papildomas svarbus skonio aspektas gaunamas vištienos sultinyje verdant šonkaulius. Gaunamas ne šiaip dviejų rūšių mėsos sultinys, bet ir rūkinių skonio ir aromato natos.
Pateikiama porcijiniuose dubenėliuose, būtinai atkreipiant dėmesį, kad į kiekvieną dubenėlį patektų bent keli šonkauliukai. Jeigu norisi papildomo pikantiškumo, tuomet prieš valgant sriubą gardinti maltais juodaisiais pipirais.
Lengva, žiemiška, soti ir maistinga sriuba.
Skanaus! 🙂