Tai jau tampa gražia tradicija – kiekvieną pavasarį, kuomet prasideda šparagų sezonas aš išbandau ir parašau jums po vieną naują receptą su jais. Mėgstu aš smidrus, ką jau čia slėpti. Gal net ne tiek pačius smidrus, kiek tai, kad jie yra tikri pavasario simboliai – po jų jau pasipila žaluma ir visi sezoninės virtuvės džiaugsmai. Todėl ir šiemet papasakosiu apie tai, kaip pasmigėauti smidrais ir šį kartą tai bus klasikinis užkandis – galetė.

Galetė yra apibūdinama kaip apvalus, neapibrėžto dydžio plokščias pyragas ar pyragaitis. Tai labai senas kepinys; manoma, kad jis kilęs iš Neolito laikotarpio, kuomet tirštos smulkintų javų košės būdavo paskleidžiamos ant virš ugnies įkaitintų akmenų ir tokiu būdu iškepamos primityvios bandos. Jos ir buvo galečių pradininkės. Ankstyvaisiais laikais žmonės galetes kepdavo iš avižų, kviečių, rugių ar net miežių. Kadangi tai tarsi pyragas, todėl neretai dėdavo įdarą, kuris pagardindavo primityvią tešlą – tam naudojo riešutus, uogas ar laukinių bičių medų.

Dabar galetės vis dar populiarios, tiesa jau labiau sumodernintos, įdarui naudojami ne vien riešutai, bet ir karamelizuoti vaisiai ar marcipanai. Galečių įdarui gali būti naudojami saldūs sūriai ir džemai, jos gali būti įdaromos sviestu, cukrumi ir smulkinta citrusinių vaisių žievele. Nesaldžioms galečių versijoms netgi naudojamos keptos bulvės – plonai supjaustytos arba sutrintos į košę.

Aš jums papasakosiu kaip iškepti nesaldžią galetę su trijų sūrių ir šparagų įdaru. Taip, tai kepinys, ir tešlą darysime patys – o jūs žinote, kaip aš nemėgstu (nes man dažniausiai nesiseka) gaminių iš miltų. Bet jeigu gavosi man, vadinasi tikrai pavyks ir jums! Nes galetė – tai laaabai paparasta! 😉

Tešla

Tešlą galima daryti dviem būdais – galima minkyti rankomis arba suminkyti virtuviniu kombainu, jei tik jis turi tešlai minkyti skirtą priedą. Esu rašęs, kad tai kablio formos maišymo priedas. Aš minkiau kombaino pagalba, todėl surašysiu savo gamybos eigą. Minkymo rankomis būdas labai panašus, tik daugiau darbo rankomis.

Taigi, į maišymo indą įberiame 300g. miltų, centre padarome nedidelį šulinėlį. Į jį supilame indelyje sumaišytus 2 šaukštus grietinėlės (arba pieno) su 2 šaukšteliais druskos ir 1 šaukšteliu cukraus.

Dar reikės 200g kambario temperatūros (suprask – minkšto) sviesto, supjaustyto nedideliais gabalėliais. Jungiame virtuvinį kombainą, ir į maišomus miltus vieną po kito sumetame sviesto kubelius.

Kol tešla maišoma kombaino atskirame indelyje įmušame vieną kiaušinį ir dar vieną kiaušinio trynį, juos suplakame šakute ir supilame į maišomą tešlą. Jeigu praėjus porai minučių tešla dar nesukibo į vieną gniutulą, tuomet įpilkite dar vieną ar du šaukštus grietinėlės (pieno), bet ne daugiau! Pats tešlos minkymo procesas gana keistas: visų pirma sukasi miltai sau ir miltuoti sviesto kubeliai sau. Vėliau tie kubeliai subyra į miltuotus sviesto trupinius ir gaunama daug trupinių masė. Supylus kiaušinius visa tai kažkaip mistiškai susikabina tarpusavyje, dar kiek pasiminko ir sukrenta į vieną, gelsvą masę. Dabar tešla išminkyta. Išimame ją iš indo, rankose suformuojame rutulį ir įvyniojame į maistinę plėvelę, kad nedžiūtų. Dedame į šaldytuvą atvėsti ir sutvirtėti – bent 30min.

Unikalus dalykas: taip paruoštą tešlą šaldytuve galima laikyti net dvi paras, kas reiškia, kad ją galima pasiruošti net labai iš anksto ir naudoti, kai prireiks.

Įdaras

Galetės įdarui, žinoma, reikės pundelio šviežių šparagų stiebų.

Dar reikės trijų sūrių: 200g. rikotos sūrio, 50g. tarkuoto gruyere (ar kito puskiečio, brandinto) sūrio ir 30g. tarkuoto parmezano ar pecorino sūrio

Papildomai reikės poros žiupsnelių druskos, poros šlakelių alyvuogių aliejaus, šlakelio citrinos sulčių, vienos labai smulkiai sukapotos česnako skiltelės ir maltų juodųjų pipirų pagardinimui.

Šparagus reikia nuplauti, gerai nusausinti ir nupjauti kietąsias stiebo dalis. Likusias dalis ir viršūnes pasmulkinti ~centimetro ilgio gabalėliais. Suberti į dubenį, pabarstyti druska, išmaišyti ir palikti pusvalandžiui. Druska pasūdys ir dar kiek suminkštins šparagus, kartu išskirdamas sulčių perteklių. Jei jų atsiras – tiesiog nupilkite.  Tada pašlakstykite šaparagus trupučiu citrinos sulčių, pašlakstykite geru alyvuogių aliejumi, užberkite smulkintą česnaką bei pagardinkite maltais pipirais ir išmaišykite.

Atskirai dubenėlyje sumaišykite visus tris sūrius. Dabar galime pradėti konstruoti galetę.

Ant kepimo popieriaus iškočiokite tešlą iki 1,5-2 cm storio apvalaus papločio. Dėkite jį su visu kepimo popieriumi į turimą kepimo indą, tešlos kraštus kiek užlenkite į viršų.

Ant tešlos šaukštu paskleiskite sūrių mišinį ir ant jo suberkite smulkintus šparagus bei pašlakstykite dubenyje likusiu aliejumi su prieskoniais. Turėtų gautis panašiai taip:

Idant galetės tešlos kraštai dailiau paskrustų juos galima aptepti kiaušinio trynio ir vandens mišiniu. Paruoštą galetę pašaukite į +200C karštumo orkaitę ir kepkite 30-35min. kol tešla taps dailiai rusva, o šparagai atrodys apkepę. Tuomet galetę galima traukti iš orkaitės lauk ir leisti jai pravėsti.

Galetė valgoma malonia šilta (šiukštu nevalgyti karštos!) arba pilnai atvėsusi iki kambario temperatūros. Žinoma, šilta ji gardesnė ir sūris minkštesnis.

Ir tai (neperdedant) yra labai, labai gardus užkandis. Tai ne tik sotu, bet ir labai gardu. Dabar, rašydamas šį tekstą, aš galvoju, kad tai skaniausia smidrų versija, kokią esu ragavęs. Sviestinė tešla, ryškus sūrio ir švelnių šparagų derinys yra nuostabus. Iki pilnos skonio harmonijos jam trūksta tik taurės gerai atvėsinto lengvo baltojo vyno. Ir tai bus visiška prancūzų klasika bei kulinarinė laimė.

Iki pat paragavimo aš nesitikėjau, kad rezultatas bus toks puikus. Jeigu jūs mėgstate sidrus – jūs privalote išbandyti šį receptą.

Skanaus! 🙂