Tai dar vienas stogą raunantis patiekalas ant žarijų, kurį aprašyti sugalvojau jau temstant, po ranka buvo tik telefonas ir iliustracijų beveik nebus. Tačiau bandyti verta užmerkus akis – jums patiks!
Esmė trumpai: baltosios žuvies file, pertepta česnakų pasta, įvyniota į beikoną ir kepta iešmeliais ant žarijų. Pasiruošimas užtrunka, bet tą galima pasidaryti iš anksto. Kepimas – labai greitas. Šoninė tapo traški ir jau galim valgyti. Skonis – wow wow wow!
Dabar iš eilės. Reiks žuvies, baltos, file. Aš labai norėjau menkės, radau tik starkį. Brangu, bet skanu. Bet kuri kita balta žuvis file be kaulų tiks. Imkit kilogramą.
Dar reikės: dviejų galvų česnako, citrinos, pundelio petražolių, druskos ir pipirų, tepamo nesaldaus sūrio – tipo Filadelfija ar Rama Creme Bounjour, trijų pakuočių beikono – plonai pjaustytos šaltai rūkytos šoninės su raumenuku.
Gamyba:
pradedam nuo česnako pastos. Vieną galvą troškiname orkaitėje – 30min. +160C. Kai atvės – iškrapštome minkštą, gintarinį skiltelių turinį. Į jį įkapojame ar sutraiškome kitos česnako galvos puselę ir dar petražoles su šiek tiek druskos ir šlakeliu alyvuogių aliejaus, išmaišome į košelę. Stogą raunantis ir viską gydantis mišinys – patikėkit neragavę. Paragavote? Aš juk perspėjau neragauti 😉
Toliau žuvies filė: nusausinam popieriniu rankšluosčiu ir supjaustom poros centimetrų pločio juostelėmis išilgai. Pasūdome, papipirinam ir pašlakstome citrinos sultimis – tai neleis subyrėti žuviai kepant ir duos balanso skoniui.
Galim konstruoti vėrinukus: išdėliojam ant pjaustymo lentos beikoną vieną juostelę šalia kitos. Ant jų dedame žuvies file, pertepam sūriu, tada užtepam česnako pasta, dedam ant viršaus antrą file ir vis tai užvyniojam beikonu. Turi gautis tokia žuvies dešra šoninės apvalkale. Ją pjaustome nykščio storio gabalėliais ir veriame ant medinių iešmelių – kaip nuotraukoje viršuje. Procesą kartojame, kol baigiasi visi produktai. Tada pridengiam maistine plėvele, kad nedžiūtų, ir einame kurti griliaus.
Kepame dažnai vartydami. Geriau dėti tik šoninės puse link žarijų, nes žuvis ir taip perkeps – jai daug nereikia, o šoninė turi būti traški.
Life-hack: vėrinukus galima pasiruošti iš anksto, supakuoti, nusivežti kur kepsite ir tada gaminti. Geriausia dar su šviesia duona, paskrudinta virš iešmelių.
Skonis labai spalvingas: visų pirma sūrus bekonas, tada receptoriai pajunta žuvį ir viską vainikuoja sūryje ištirpusi česnako pasta. Skonių paletė tokia plati, kad rauna stogą. Balta duona, ryškus vėsus baltas vynas, kelios šviežios daržovės ir net nepajunti kaip gurmanų dievai tave neša į skonių olimpą.
Labai vykęs derinys, būtinai išbandykite – tikiu, kad nenusvilsite. Gal teks kiek pasiterlioti, tačiau rezultatas atperka visus vargus.
Skanaus! 🙂
