Pažvelkite į ši gražuolį burokėlį, tingiai pūpsantį darže tarp petražolių, rukolos ir kitų žalumynų. Nuotrauką dariau šiandien, lapkričio 8d. Tai – jau antrasis derlius, užaugęs šiemet. Ir štai, lapkričio pradžioje, kuomet turėtų būti šlapdriba, gruodas, šalnos ir šalčiai aš skinu bei raunu šviežias daržoves iš savo daržo bei verdu kiek neįprastą sezoninę sriubą. Neįprastą, mat šviežios daržovės, tiesiai iš lysvės, be jokių šildomų šiltnamių – tiesiog augančios atvirame grunte – jau yra neįprasta šiam sezonui.
Ka gi, naudokimės proga – čiupkime vėlyvojo rudens daržoves ir eime virti sriubos.
Rudeniška daržovių sriuba
- 2 litrai sultinio
- 1 burokėlis su lapais
- 1 didelė morka
- 1/2 stiklinės džiovintų avinžirnių
- 1/5 nedidelio kopūsto gūžės
- šaukštas pomidorų pastos
- mėgiamų sriubos prieskonių
- 1/2 citrinos sulčių
- kapotų petražolių pateikimui
- Avinžirnius užpilkime verdančiu vandeniu ir palikime 3h išbrinkti
- Burokėlį nuplaukime, atskirkime lapus su kotais nuo šaknies.
- Šaknį nulupkime, supjaustykime kubeliais, taip pat supjaustykime ir morką.
- Apkepkime burokėlį ir morką ant šlakelio aliejaus ~10min.
- Kepimo pabaigoje įdėkime pomidorų pastą ir pakaitinkime dar minutę ar dvi.
- Keptuvės turinį sudėkime į verdantį sultinį, suberkime nukoštus avinžirnius ir leiskime ramiai virti.
- Kol daržovės verda - supjaustykime kopūstą plonais šiaudeliais, pasmulkinkime burokėlio lapus.
- Viską suberkime į puodą, dėkime mėgstamus prieskonius ir leiskime pavirti dar 15min.
- Pasūdykime, pašlakstykime citrinos sultimis.
- Nukaiskime ir leiskime sriubai pailsėti ~15min.
- Pateikime dubenėliuose, apibarstydami smulkiai kapotomis petražolėmis.
Labai paprasta ir lengva daržovių sriubelė, kiek primenanti barščius. Jei mėgstate – gardinkite ją riebia grietine, ji čia tiks tiems, kas mėgsta grietinę.
Visumoje šis įrašas labiau ne apie sriubą, kiek apie klimato kaitą.
Būtų neprotinga sakyti, kad čia tik laikina ir viskas susitvarkys savaime. Aš taip nemanau. Praėjusią žiemą nei karto į rankas nepaėmiau sniego kastuvo – tiesiog nebuvo ką kasti. Šiemet skinu antrą derlių atvirame grunte – burokėlių sėklos buvo subertos nurovus pomidorų daigus rugpjūtyje. Šalia veši petražolės, rukola, salotų lapai.
Sakytum smagu, kad taip. Bet ne, nelabai. Lietuvoje jau keli metai paskelbta hidrologinė sausra. Senka upės, ežerai, upeliai. Šiltėja žiemos, kaista vasaros. Maudytis rugsėjį tapo normalu. Žmonės daržuose augina persikus ir arbūzus.
Meteorologai garsiai sako: jeigu nieko skubiai nedarysime – mes tiesiog sudeginsime šią planetą. Ir pati gamta patvirtina jų žodžius.
Man neramu, kad jeigu rūpinsimės tik savimi dabar gali nutikti taip, kad mūsų vaikai ar anūkai apskritai neturės ką skinti. Nes neturės vandens derliui užauginti.
Saugokime ne tik save, bet ir aplinką, kuri mus supa. Ne sau – savo vaikams ir anūkams. Jiems irgi reikės čia gyventi.
