Net keliose skirtingose vietose teko matyti pranešimus, kad karantino metu ne tik naujai atgimė įprotis gamintis maistą namuose (kas mane labai džiugina) bet ir vėl tapo populiarūs patiekalai, kuriuos sovietmečiu gamindavo tėvai ar seneliai. Kitaip tariant nauja – tai gerai pamiršta sena ir šiuo konkrečiu atveju ne pati geriausia sena.

Kurį laiką galvojau kodėl būtent sovietmečio laikotarpiu gaminti patiekalai? Gal todėl, kad tai sentimentas į vaikystę ir namų virtuvės atmintis. Gal tai mamos ar močiutės receptas, kadaise sužinotas iš tolimos tetos ir ant lapelio išsaugotas per dešimtmečius. O gal būt todėl, kad dauguma sovietmečio patiekalų buvo labai paprasti: nebuvo tiek produktų, prieskonių ir priemonių kad užsiimtum aukštąja virtuve. O ir žinių nebuvo. Todėl viskas buvo paprasta, neretai gana prAsta (turiu omenyje mano nuoširdžiai keikiamą visuomeninį maitinimą – obščepytą) ir nesunkiai paruošiama net ir pradedančio gamintojo.

Ką gi, prisidėsiu ir aš prie trendų – receptas iš sovietmečio laikų. 🙂 Vienas iš receptų, kurie išliko mano atmintyje iš vaikystės, ir jis nebuvo gaminamas mano namuose – tai nėra mūsų šeimos paveldas.

Tai Azu. Arba „Azu totoriškai“. Dabar dekonstruojant šį patiekalą man sunku pasakyti kiek šis patiekalas susijęs su totorių nacionaline virtuve. Gal būt jo šaknys ir kilę iš šios šalies, tačiau man nepavyko to atrasti. Bet patiekalas buvo populiarus sovietmečiu, gamintas įvairiomis progomis ir skirtingais receptais. Paprastas ir man galva yra gardus.

Azu

  • 500g. jautienos ar veršienos supjaustytos juostelėmis
  • 6 didelės bulvės, supjaustytos storais šiaudeliais
  • 2 svogūno galvos supjaustytos šiaudeliais
  • 1 šaukštas pomidorų pastos
  • 4-5 rauginti agurkai šiaudeliais
  • šiaudeliais pjaustyta saldžioji ir (arba) aitrioji paprika (nebūtinai)
  • 2 česnako skiltelės
  • druskos, maltų juodųjų pipirų, šiek tiek miltų
  • aliejaus kepimui
  1. Aliejuje apkepame bulves, kai jos apskrus iš visų pusių - suberiame ir svogūnus
  2. Kepame pamaišydami, kol bulvės beveik iškeps, o svogūnai pagels
  3. Kol kepa bulvės - mėsą apibarstome miltais, apvoliojame iš visų pusių, nupurtome perteklių
  4. Išgriebiame bulves su svogūnais, atidedame. Į aliejų beriame mėsą.
  5. Mėsą apskrudiname iš visų pusių, dedame pomidorų pastą, maišydami šiek tiek pakepiname
  6. Pilame karšto vandens, maišydami nugramdome dugną, beriame agurkus (ir papriką jei naudojate)
  7. Šiek tiek pasūdome, pabarstome pipirais ir troškiname ant nedidelės ugnies, kol mėsa suminkštės
  8. Beriame apkeptas bulves su svogūnais, įtarkuojame česnaką, patroškiname dar ~5min.
  9. Patiekiame pabarstę kapotais žalumynais.

Tai toks receptas kur viskas pjaustoma šiaudeliais. Agurkai būtinai rauginti. Smulkūs gali likti su odele, seniems storąją odą reiktų nulupti.

Mėsa gali būti bet kuri dalis jautienos, veršienos ar avienos, supjaustyta mažojo rankos piršto dydžio šiaudeliais. Tiesiog troškinimo laikas skirsis – reikės troškinti tol, kol mėsa taps minkšta ir beveik biri. Aš gaminau su veršiena, ji tapo minkšta vos per kelias minutes. Jei naudosite jautienos kumpį – troškinti teks ilgiau. Stebėkite, kad pomidorai (beje galima naudoti ir juos, jei neturite pastos) nepridegtų prie dungo – pamaišykite karts nuo karto.

Apkeptos bulvės, karamelizuoti svogūnai, aliejuje paskrudinti ir ištirpę miltai – juk jau suprantate kas sukuria aromatingą ir gardų, tirštą šio patiekalo padažą?

Sotu, ryšku, paprasta – ir išties gardu. Vienas iš nedaugelio receptų, kuriems jaučiu vaikystės nostalgiją. Ach taip, į Azu dar dėdavo morkas skridinėliais ir šviežius žaliuosius žirnelius. Bet man jie visai nepatiko tuomet, nedėjau jų į patiekalą ir dabar.

Paprikos irgi šiuolaikinis išmislas, kaip suprantate, todėl ir jas pažymėjau kaip neprivalomas.

O visa kita gana paprasta. Pabandykite pasigaminti – gal ir jums patiks?