Aš niekada nebuvau Airijoje. Tačiau ši Šiaurės Atlanto sala tokia populiari lietuvių tarpe, kad apie Airiją esu girdėjęs ne mažiau nei (tarkim) apie Suvalkiją. Tai graži šalis su fantastiškais peizažais, tačiau kartu ji yra sala Atlanto šiaurinėje dalyje, kurioje rugpjūtis yra pirmasis rudens mėnuo. O tai reiškia, kad prasto oro būna tikrai nemažai, ir tuo metu, kai mes skundžiamės darganomis ir žvarbiu vėju, airiai sako, kad yra gaivus oras, tinkamas pramogoms lauke. Nenuostabu, kad tokiomis sąlygomis gyvenantys žmonės puikiai išmano kas yra guodžiantis maistas ir kaip greitai paruošti puodą šildančio kvapnaus gėrio visai šeimai, kuris ir pasotins ir sušildys ir suteiks vidinės ramybės bei jaukumo. Vienas iš tokių patiekalų yra airiška Geltonoji sriuba.

Geltonoji sriuba

  • 1 didelė morka
  • 1 saliero stiebkotis
  • 1 poras (baltoji dalis) arba didelis svogūnas
  • 2 šaukštai sviesto
  • 2 šaukštai miltų
  • sauja avižinių dribsnių
  • nedidelė krūvelė sukapotų špinatų arba stiklinė šaldytų žaliųjų žirnelių
  • 1l vištienos sultinio
  • 2 šaukštai grietinės
  • sauja kapotų petražolių lapelių (nebūtinai)
  • druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį
  1. Dideliame puode ištirpiname sviestą ir apkepame smulkiais kubeliais pjaustytą morką, salierą ir porą (svogūną).
  2. Po poros minučių, kai beriame miltus ir gerai išmaišome, kad daržovės pasidengtų sviesto-miltų košele. Maišydami pakaitiname dar minutę.
  3. Pilame sultinį, leidžiame užvirti, sumažiname kaitrą ir lėtai verdame 30min. kartais pamaišydami.
  4. Beriame avižinius dribsnius, špinatus (žirnelius) ir petražoles(nebūtinai). Užvirus kartais pamaišydami paverdame dar 10-15min. kol dribsniai suminkštės.
  5. Nukaičiame nuo ugnies, įmaišome grietinę. Ragaujame. Pasūdome, barstome pipirais jei norisi.

Aš žirnelius panaudojau todėl, kad neturėjau špinatų. Poras švelnesnis ir labiau kremiškas, nei svogūnas. Bet tinka tiek viena, tiek kita daržovė.

Avižinių dribsnių neturėjau, todėl subėriau saują 5 grūdų košės, kuri verdama pusryčiams. O kai prisėdau prie stalo – maloniai nustebau. Ši sriuba, savaime būdama tokia paprasta, man davė daugiau, nei galėjau tikėtis. Ji tiršta, soti, šiek tiek kreminė ir labai labai gardi. Jau senokai neteko pagaminti nieko, kas taip netikėtai ir maloniai nustebintų savo rezultatu.

Vėjas, šaltis, dargana ir pro langus žengiantis lapkritis. Jis tikrai nebus baisus, jeigu į jį žvelgsime pro šiltų namų langą, o ant stalo garuos dubuo karšto, guodžiančio maisto.