Yra toks posakis: šeri, šeri – ir šešeri!

Va ir šiam blogui netikėtai sukako šešeri metai. Šiurpu, kai pagalvoji kaip greitai bėga laikas. Ir kartais net neramu kur link jis mus neša.

Kitomis aplinkybėmis būtų galima ką nors sugalvoti smagaus, antai kokios kolaboracijos su partneriais dėka padovanoti jums dovanų ar panašiai. Bet dabar ne tas metas, kai reikia švęsti. Švęsime vėliau, kai baigsis brolžudiškas karas, nutils mūsų kaimynų miestų gatvės ir lengviau atsidus motinos, pamačiusios vėl giedrą dangų ir nurimusius vaikus.

Tad šiandien tiesiog noriu padėkoti jums, kad šiuos šešerius metus buvote kartu ir padovanoti vienos ypatingos sriubos receptą. Aš jį „taupiau” nuo pirmojo karantino ir ieškojau progos, kuomet galėsiu jus nudžiuginti. Kažkaip dabar atrodo, kad daugiau neverta laukti – kaži, ar bus geresnė proga. Tad su meile – turtinga ir ypatinga dilgėlių sriuba. Nors pavasaris nemaloniai šaltas ir vėlyvas, tačiau pietiniuose šlaituose jau galima rasti pradėjusių dygti dilgėlių. Priskinkite jų kelias rieškučias, parsineškite namo, perrinkite nuo šiukšlių ir nuplaukite dulkes. Ir galime pradėti gaminti.

Trinta dilgėlių sriuba su kiaušiniais ir rūkytu upėtakiu

Spausdinti
  • Dubuo dilgėlių lapų - tikslus kiekis nėra ypatingai svarbus
  • 2 bulvės
  • 2 morkos
  • 2 svogūnai
  • 4 kietai virti kiaušiniai
  • 200g karštai rūkyto upėtakio be odos ir kaulų
  • 200ml riebios grietinėlės
  • 100g tarkuoto kietojo sūrio - Grana Padano ar pan.
  • keli šlakeliai aliejaus
  • 2l vandens
  • druskos
  1. Bulves nuskutame, supjaustome kubeliais dedame į puodą su vandeniu ir užkaičiame, tegul verda.
  2. Didelėje keptuvėje įkaitiname aliejų ir apkepame kubeliais pjaustytus svogūnus ir morkas.
  3. Kai svogūnai ima rusti dedame nuvarvintas dilgėles ir vartydami žnyplėmis po truputį apkepame, jos sukris kaip špinatai.
  4. Keptuvės turinį suverčiame į puodą, išmaišome, nukaičiame.
  5. Rankiniu blenderiu arba virtuvinio trintuvo pagalba sutriname sriubą. Trynimo metu supilame grietinėlę ir po truputį suberiame smulkiai tarkuotą sūrį.
  6. Kai sūris ištirpsta ir sriuba tampa vienalytės, tirštėjančios tekstūros gražiname ją į puodą ir vėl užkaičiame, sūdome pagal skonį.
  7. Vos tik ji ketina užvirti - nukaičiame ir nedelsiant pilame į plačias lėkštes, papildomai dedame smulkintų kiaušinių ir rūkyto upėtakio gabalėlių, pateikiame.

Lengva, turtinga ir soti sriuba. Nepergyvenkite, kad kiaušiniai ir žuvis šalti – jie mikliai sušils karštoje sriuboje. Norint papildomo balanso verta įspausti citrinos sulčių, jos suteiks šiek tiek malonios rūgštelės. Galima kartu pasiūlyti minkštos šviesios duonos riekelę.

Ši sriuba dar unikali tuo, kad ją galima valgyti veik visos vasaros metu. Tik plakti reiks kiek ilgiau, nes subrendusios dilgėlės turi daugiau pluoštinės medžiagos, kurią reikia stropiai susmulkinti. Bet skonių ar maistinių savybių dėl to jose nė kiek ne mažiau.

Ir dar vienas patarimas: jeigu sriubą ketinate virti vasarą ir turite kepsninę, tuomet pirkite šviežią upėtakį ar lašišą (geriau uodeginę dalį, lengviau nuimama mėsa), gabalėlius dėkite į kepsninę, užmeskite saują obels ar kriaušės skiedrų ir 10-15min. parūkykite gausiame dūmų kiekyje. Vėliau parūkytą žuvį perkelkite į puodą su vandeniu ir virkite apie valandą su prieskoninėmis daržovėmis kaip klasikinį žuvies sultinį. Praėjus valandai žuvį atsargiai išimkite, leiskite jai atvėsti ir atskirkite mėsą nuo kaulų. Sultinį nukoškite ir naudokite vietoje vandens sriubos virimui. Taip gausite dar ryškesnę ir turtingesnę sriubą, kuri kvepės dūmo natomis.

Skanaus!