Andai bebraidydamas po interneto užkaborius ir besidomėdamas man dar negirdėtais ir nebandytais receptais užtikau senovinį slaviško šiupinio (originaliai jis vadinamas похлёбка bet aš nežinau tikslaus vertimo į lietuvių kalbą, todėl vadinsiu šią sriubą šiupiniu) pigus receptą. Pigus, tai ne ta prasme, kad nebrangus. Jis taip ir vadinasi – пигус, o receptas atrodo štai taip:

пигус

Laisvas vertimas į lietuvių kalbą skamba taip: nedideliais gabalėliais supjaustyk jautieną, avieną ir karšto rūkymo šoninę, pakepink juos gerokai, dar svieste apkepink (raugintus) agurkus, pridėk proporcingai miltų, užliek sultiniu ir gerokai įpilk giros ir agurkinio rasalo (skysti, kuriame rūgsta agurkai) ir duok viskam pavirti, pamaišant ir nuimant putas, kai sriuba bus gatava – užtaisyk ją grietine apibarstyk kapotomis petražolėmis ir krapais, pridėk nuluptos citrinos, šiek tiek pipirų ir stiklinę balto vyno.

Receptas mane sudomino ne vien todėl, kad negirdėtas, bet dar ir todėl, kad šito šiupinio sudėtinės dalys ir jų derinimas pasirodė labai neįprasta. Jei pastebėsite – čia visai nėra angliavandenių, tokių kaip kruopos, bulvės ir pan. idant sriuba būtų sotesnė ir tirštesnė. Na, nesakinant miltų, kurie šiaip naudojami labiau sultinio sutirštinimui, nei maistingumui suteikti. Mane suintrigavo šis receptas ir aš nusprendžiau jį atkurti.

Visų pirma susipirkau produktus. Nutariau papildomai įdėti ir dvi svogūno galvutes, bet nedėti giros, citrinos ir vyno. Neturėjau jų, o ir šiaip manau, kad rūgštelės čia nebus mažai. Žinoma, verdant tokią sriubą pagirioms naminė, tikrai rūgšti gira ir sauso balto vyno čia per daug nebūtų. Bet aš gaminu taip, kaip sugebu – gal būt ateityje pagardinsiu sriubą vynu ir gira. Beje, gira naudojama tada, kai patiekiama šalta šios sriubos versija – taip, ji universali ir vasarą gali būti valgoma šalta. Eime gaminti.

Produktus supjaustau nedideliais kubeliais, dideliame storadugniame puode įkaitinu kelis šlakelius aliejaus ir pradedu kepti svogūną, vėliau dedu karštai rūkytą šoninę, avieną, jautieną, pamaišau ir apkepu, gardinu maltais juodaisiais pipirais. Suberiu raugintų agurkų kubelius ir dar gerai pakaitinu.

Kai viskas jaukiai pakepa 5-8min. aš beriu du šaukštus miltų, maišydamas apvolioju visus produktus jais, dar pakepinu minutę – kitą ir supilu 1,5l vištienos sultinio bei 300ml agurkų rasalo. Dedu porą lauro lapų, 5-8 juodųjų pipirų žirnelius, dar pamaišau, idant neliktų prie dugno prilipusių miltų ir sumažinęs ugnį uždengiu puodą, bei palieku neskubriai virti.

Po pusvalandžio imu ragauti, įdedu druskos, ir taip ragauju kas 5min. kol suprantu, kad mėsa jau pakankamai minkšta. Tai įvyksta ~45min. nuo virimo pradžios. Nukaičiu, leidžiu kiek pabręsti. Tuo metu sukapoju petražolių lapelius ir traukiu iš šaldytuvo grietinę.

Pateikiu dubenėlyje, apibarstydamas žalumynais.

Sriuba ryški skoniu, soti turiniu, subalansuota rūgštele ir tokia… gaivinanti! Labai įdomi sriuba. Žiemiška, soti, jėgas atstatanti ir galvos skausmą gydanti. Jei iki šiol pagirioms virdavote kopūstienę, tai labai rekomenduoju pabandyti šį baltąjį šiupinį.  Produktus galima susimulkinti iš vakaro ir ryte su skaudančia galva beliks viską apkepti, užpilti sultiniu ir palaukti gydomojo srėbalo.

Skanaus! Ir būkite sveiki 😉