Tai sveiki gyvi sulaukę 2025-ųjų! Tegul šie metai mums visiems atneša taiką ir ramybę.
Praktiškai jau tampa tradicija tai, kad aš pirmu metų įrašu skelbiu apie naują sriubos receptą ir tai būna pagirių sriubos receptas 🙂 Šį karta neieškojau specialiai sriubos pagirioms, bet taip jau sutapo, kad ši sriuba puikiai tinka pagirioms gydyti: ji ryški, skaidraus sultinio pagrindu, nėra aštri bet gana pikantiška, ji lengvai bei labai greitai paruošiama, jei iš vakaro suruošite visus reikiamus produktus o į šaldiklį paslėpsite pakuotę gyoza koldūniukų.
Kas ta gyoza? Jei kalbėt šmaikščiai – visos gyoza versijos yra koldūnai, bet ne visos koldūnų versijos yra gyoza 🙂
O jei rimtai tai Gyoza yra japoniška koldūnų versija, turi įdomią istoriją, susijusią tiek su kinų kulinarijos tradicijomis, tiek su japonų naujovėmis.
Gyoza šaknys kildinamos iš kinų koldūnų jiaozi, kurie atsirado prieš daugiau nei 1800 metų, iš Rytų Han dinastijos laikų. Jiaozi tradiciškai buvo gaminami iš plonos tešlos apvalkalo, įdaryto malta mėsa, daržovėmis ir prieskoniais. Jie buvo pagrindinis kinų virtuvės patiekalas ir dažnai valgomi per šventes, pavyzdžiui, kinų Naujuosius metus. Japonijoje gyoza atsirado po Antrojo pasaulinio karo, kai iš Kinijos grįžo japonų kareiviai pamėgę jiaozi karo metu.
Tačiau japonai nebūtų japonai jei ko nors nepatobulintų, tad japonų virėjai pakeitė kinų receptą taip, kad jis atitiktų vietos skonį ir ingredientus:
Tešla: Japoniškas gyoza vyniotinis paprastai yra plonesnis nei jiaozi vyniotinis, todėl jo tekstūra yra švelnesnė.
Skonio profilis: Įdarai dažnai būna su česnaku, imbieru ir žaliaisiais svogūnais, todėl jų skonis skiriasi nuo originalaus jiaozi.
Gaminimo būdas: Kinų jiaozi dažnai verdami arba troškinami garuose, o japonų gamybos būdas – yaki-gyoza, kai viena pusė kepama keptuvėje, kol tampa traški ir auksinė, tada trumpai troškinama garuose, kad vidus būtų drėgnas.
Gyoza išpopuliarėjo visame pasaulyje ir tapo pagrindiniu japonų restoranų patiekalu visame pasaulyje. Dėl savo paprastumo ir universalumo ją gaminti mėgsta ir mėgejai ir profesionalūs virėjai. Pasinaudokime gyoza gėriu ir mes, tačiau – kaip jau supratote iš pavadinimo – gaminsime juos ne tradiciniu būdu, o naudosime sriuboje su tolimųjų rytų twist’u.
Gyoza sriuba su shiitake grybais
- 500g šitake grybų, plonai supjaustytų griežinėliais
- 2 šaukštai tarkuoto arba malto šviežio imbiero
- 4 skiltelės česnako, išspausto arba susmulkinto
- 1,5l daržovių arba vištienos sultinio
- 3 šaukštai sojų padažo
- 400g šaldytų gyoza koldūnų
- pluoštelio svogūnų laiškų, plonai supjaustytų griežinėliais
- 1 šviežio brokolio galva, jai reikia nupjaustyti ir pasmulkinti viršutinę dalį be koto
- 2 arbatiniai šaukšteliai skrudinto sezamo aliejaus
- šviežiai maltų juodųjų pipirų
- 2 šaukštai aliejaus kepimui
- Dideliame puode ant vidutinės ugnies įkaitinkite aliejų.
- Sudėkite grybus ir retkarčiais pamaišydami kepkite, kol paruduos.
- Sudėkite česnaką ir imbierą, kepkite dar 1-2 minutes, retkarčiais pamaišydami, kol ims kvepėti.
- Supilkite sultinį ir sojų padažą, kaitinkite, kol sultinys užvirs.
- Sudėkite šaldytus gyoza koldūnus, pusę svogūnų laiškų, smulkintus brokolius ir išmaišykite.
- Virkite 5 minutes kol koldūniukai išvirs.
- Įmaišykite sezamų aliejų ir įberkite šviežiai maltų juodųjų pipirų.
- Paragaukite ir, jei reikia, papildomai pagardinkite sojų padažu arba juodaisiais pipirais.
- Pateikite dar karštą užbarstydami likusiais svogūnų laiškais.
Dar papildomai pateikimui labai tiktų užbarstyti skrudintomis sezamo sėklomis. Na ir štai ji – skaidri, aromatinga, lengva, guodžianti ir gydanti gyoza sriuba su azijietišku twist’u.
Galėčiau ilgai liaupsinti šią sriubą, bet… gal geriau patys pasigaminkite ir paragaukite. Tai bus efektyviau nei bandyti įsivaizduoti svetimas liaupses tūlame blog’e.
Skanaus ir gerų be prasidedančių metų!
