Ne kartą esu minėjęs, kad prie namų turiu kelias lysves, kuriose auginu prieskonines žoleles ir kelias daržoves. Man labai smagu gaminamuose valgiuose naudoti šviežius, paties užaugintus ir ką tik nuskintus žalumynus. Jie ne tik gardūs, traškūs ir aromatingi, bet ir šauniai atrodo, todėl tinka puošti patiekalus prieš juos patiekiant ar fotografuojant.
Tiesa, ne viską auginu iš sėklų. Pastebėjau, kad perkant ir sodinant daigus viskas užauga kur kas greičiau ir šauniau, nei pačiam žaisti daiginant sėklas. Be to pirkdamas daigus provincijos turguje jaučiuosi investuojantis į regionų ekonomiką ir skatinantis smulkųjį verslą. Iš tiesų tai ten tiesiog gausiau ir pigiau tų daigų randu, bet negi nuspiginsi dėl įvaizdžio 😀
Šį pavasarį prisikroviau petražolių, bazilikų ir kitų žolelių daigų, kai pamačiau ant prekystalio kūpsantį žalią ežiuką.
-Kas čia? Laiškiniai česnakai? – paklausiau pardavėjos.
-Ne! – nusijuokusi prabilo ji – tai porai! Tiksliau jų daigai.
-O kaip juos auginti…?
-Labai paprastai: išskaidot po daigelį, sukišat į žemę, kartais laistot ir iki rudens užauga. Nereiklūs priežiūrai.
Vešlus kupstelis kainavo eurą. Na, manau sau, pabandysiu kaip tie porai auga. Suskirsčiau tuos degtuko dydžio siūlelius, susodinau ir palaisčiau. Ir ką jūs sau galvojate? Antai besibaigiant rugpjūčiui turiu šaunią porų giraitę ir ta proga papasakosiu kaip iš savo ar pirktinių porų pasigaminti klasikinę prancūzų virtuvės sriubą.
Tiesa, sunku pasakyti kiek ji yra klasikinė, mat kulinarijos almanachai teigia, jog šią sriubą sugalvojo prancūzų kilmės amerikiečių šefas Luis Diat. Kita vertus, jis šią sriubą pavadino savo kilmės regiono garbei, kur panašią valgė nuo mažų dienų. Žodžiu kalbame apie Vichyssoise, tariamą kaip „višysuaz„.
Vichyssoise
- 250g. pusžiedžiais supjaustyto poro koto
- 250g. nuluptų ir kubeliais supjaustytų bulvių
- 1 svogūno galva, nulupta ir pasmulkinta
- 50g sviesto
- 200ml riebios grietinėlės
- 1,5l vištienos sultinio
- druskos ir maltų pipirų pagal skonį
- kapotų laiškinių česnakų pateikimui
- Porą ir svogūną apkepame svieste kad neapskurstų, bet suminkštėtų.
- Beriame bulves, išmaišome, pilame sultinį ir verdame ant mažos ugnies 30min.
- Supilame grietinėlę, sūdome ir pipiriname.
- Pakaitiname kol pakils vienas - kitas burbuliukas ir nukaičiame.
- Susmulkiname blenderiu iki vientisos masės. Atvėsiname šaldytuve.
- Pateikiame užbarstę kapotais laiškiniais česnakais.
Ir išties – originali, klasikinė Vichyssoise versija yra šalta kreminė sriuba. Galima sakyti rafinuotas prancūzų virtuvės atsakas visokiems šaltibarščiams ir gazpačams.
Ir štai čia prasideda kulinarinė magija. Kaip matote čia naudojamas sviestas ir grietinėlė, todėl sriuba kreminė, labai maistinga, soti ir kartu lengva.
Man ji patinka ir šilta. Išties, jeigu dar valgant su gabalėliu šviežios traškios bagetės būtų tobulas patiekalas rudeniškai melancholijai išsklaidyti.
Beje, jeigu neturite naminio sultinio, tuomet verdant galima naudoti paprastą vandenį. Tačiau naudojant vandenį privaloma įdėti bouquet garni ryšulėli, antraip sriuba praras dalį prancūziško rafinuotumo.
Na ir jau visai pabaigai terminas vichyssoise restoranų virtuvėse naudojamas kaip bendrinis žodis, apibūdinantis kreminę sriubą, pagamintą iš bulvių ir dar kokios nors vienos daržovės. Pavyzdžiui – cukinijos. Neturint porų galima improvizuoti panaudojant kitą sezoninę daržovę. Svarbu išlaikyti technologinę gamybos seką ir esminius recepto bruožus.
Skanaus! 🙂
