Šis patiekalas yra šios vasaros hitas. Ir taip nusprendžiau ne aš – tiesiog jis toks populiarus, kad publikuojamas veik kas antrame maisto blog’e. Jį gamina visi ir visi žavisi koks jis paprastas, kaip lengvai pagaminamas ir koks skanus.
Na, pamaniau aš, jei jau taip visiems patinka – reikia išbandyti ir man. Ir aš noriu būti trenduose. Keliauju į parduotuvę, perku 200g gabalėlį feta sūrio, indelį vyšninių pomidoriukų, dar prigriebiu paplotį itališkos duonutės ir keliauju į savo virtuvę gaminti.
Tiesa, sakant „gaminti” čia kiek susireikšminama – gamybos tėra tiek, kad į nedidelį kepimo indą dedamas sūris, aplink išdėliojami pomidoriukai ir plonai pjaustytos dvi skiltelės česnako. Viskas pašlakstoma alyvuogių aliejumi (aš mėgstu pikantiškai, todėl naudojau aliejų su čiliukais, jūs naudokit paprastą ar bet kurį kitą mėgstamą). Pomidoriukai pabarstomi druska, o ant feta sūrio užbarstoma džiovinto raudonėlio viduržemio virtuvės dvelksmui suteikti. Kažkaip taip:
Visa tai pašaunama į orkaitę +190C, dirbančia grilio režimu ir kepama ~40min. Likus 15min aš dar duonutę šiek tiek pašlaksčiau aliejumi ir irgi pašoviau į orkaitės apačią, kad sušiltų ir taptų traškia.
Pabaigus kepimą viską išimame lauk, indą dedame ant medinės lentelės (jis labai karštas!), šalia papjaustome duonutę ir viską dar burbuliuojant aliejui tiekiame į stalą.
Valgoma taip: ant gabalėlio duonos stalo peiliu dedamas gabalėlis kepto sūrio, ant jo – pomidoriukas ir dar kartais česnakiukas. Visa tai dedama į burną ir pradedama inkšti – iš nuostabos kaip karšta ir degina, bei malonumo kaip skanu.
Dabar neperdedant: tai tikrai labai labai skanu. Tai tiek skanu, kad beveik viską, ką matote nuotraukoje, aš sukirtau vienas. Negalėjau atsiplėšti. Ir nors vasaros liko nedaug, be aš tikrai tai dar kartosiu ir kartosiu. Tai fantastiška, lengva ir labai soti vakarienė. Tai prabangus karštas užkandis svečiams. Tai – šaunus palydovas prie taurės vėsaus, lengvo vyno.
Dabar aš suprantu, kodėl šis receptas toks populiarus. Jis išties vertas jam skiriamo dėmesio.
Beje, nebūtina skubėti valgyti jo karšto – taip, tuomet jis skaniausias, bet ir atvėsęs jis gana gardus. Tiesiog atvėsęs 🙂
Eikit, gaminkit, ragaukit – pažadu: jūs nenusivilsit. Vargu, ar jis patiks žiemą, bet dabar, kai yra galimybė vakarieniauti lauke jis yra kaip tik tai ko norisi.
Skanaus!
